Titulinis > Žinynas

Žinynas

Visi k l m p r s t v

Kuo ypatingi meniniai tekstai?

Grožinės literatūros ištakos – tautosaka, kurioje susipynė daugelio žmonių gyvenimo patirtis ir vaizduotės žaismas, tai išsakyta meniškai vaizdinga ir įtaigia kalba.

Grožinės literatūros kūrėjai rašytojai kuria savo tekstus, remdamiesi ir kultūros tradicijomis, ir savo gyvenimiška patirtimi bei vaizduote, visa tai išreiškia savita menine kalba.

Mokomieji meniniai tekstai kuriami atsižvelgiant ir į tradicijas (pvz., žanrų taisykles, kalbos menines priemones), ir suteikiant laisvę kūrybinės savasties bei vaizduotės raiškai.

Peržiūrėta: 797

Pasakojamosios tautosakos tekstų klausymas

I. Pasirengimas klausytis

Jei nesinori klausytis, sunku susikaupti klausymuisi, dažnai nesiseka suprasti, įsiminti klausomo teksto, vertėtų prieš klausant pasirengti šiai veiklai, sugalvojant motyvą (-us), kodėl verta, prasminga būtų išklausyti ir suprasti lietuvių pasakojamosios tautosakos kūrinius. O tam reikėtų atsigręžti į praeitį...

Kodėl senovėje vaikai ir suaugusieji klausydamiesi lengviau įsimindavo tautosakinius pasakojimus?

Todėl, kad jiems buvo įdomu klausytis: pasakojamoji tautosaka (sakmės, padavimai, pasakos, anekdotai, atsiminimai ir kt.) buvo viena patraukliausių pramogų.

Todėl, kad jie norėjo klausytis: tautosakiniai pasakojimai atverdavo jiems vartus į nepaprastų įvykių ir stebuklų pasaulį.

Todėl, kad jie stengėsi išmokti klausytis: žodinės informacijos įsiminimas ir gebėjimas ją perduoti kitiems buvo vertinamas kaip geidžiama išmintingo žmogaus savybė.

Ką daryti šių dienų žmogui, kuriam neįdomu, kuris nenori ir (galbūt ) nesugeba atidžiai klausytis žodinių tautosakinių pasakojimų?

Pasistengti sudominti save ieškant svarių priežasčių, nukreipiančių klausomos temos svarbumo, įdomumo, reikšmingumo kryptimis: pvz., suprasti, kad kiekvienos tautos žodiniai pasakojimai yra pasaulio kultūros pradžių pradžia, kurią turėtų pažinti kiekvienas išsilavinęs žmogus.

Pabandyti įveikti pradinį nenorą įtikinant save, kad ir po paprasta pasakojimo forma (drabužiu) gali slypėti gili išmintis.

Įsiklausyti į lietuvių mokslininkės Bronislavos Kerbelytės patarimus: „Daugelį dalykų žmonija atranda ne vieną kartą, nes senos tiesos užsimiršta, o vėliau jų pasigendama. Taip ir pasakų išmintis šiandien dažnai suskamba naujai. Jos mums reikalingos kaip protėvių kultūros palikimas, pasaulio pažinimo palydovės, nes jos ėjo išvien su trečiaisiais broliais, kurie, nepaisydami, kad visuomenės dauguma juos vadino kvailiais, atrasdavo ir skleisdavo naujas tiesas ir elgesio normas. Dabar, kaip ir senų senovėje, pasakos yra drąsos ir ištvermės mokykla, tas gyvasis vanduo – begalinio optimizmo išraiška.“(Iš pabaigos žodžių lietuvių liaudies stebuklinių pasakų knygai „Gyvasis vanduo“.)

II. Būdai geriau suprasti, įsiminti tekstą klausymosi metu

Klausant pasakojimų pravartu taikyti tam tikras klausymo strategijas – tai yra mokymosi būdus, padedančius sutelkti dėmesį ir kryptingai nukreipti pastangas suprasti bei įsiminti tekstą.

Pasakojimo planas

Klausant sakytinio teksto reikėtų stengtis suprasti svarbiausius pasakojimo etapus, sugalvoti pavadinimus ir juos užsirašyti.

Taip klausant ir drauge rašantis svarbiausius dalykus, išklausius tekstą, sudaromas pasakojimo planas – pasakojimo turinio gairės.

Pvz. Pasakos „Gudrus kvailys“ pasakojimo planas

Gudri pana paskelbė tekėsianti tik už gudresnio už ją jaunikio. Trys broliai – du gudrūs ir trečias kvailas – išsiruošė tos panos nurungti. Bekeliaudamas kvailas brolis prisirinko keistų daiktų (nustipusią antį, lanką, kamštį). Gudriems broliams tos panos nugalėti nepasisekė. Kvailys kalbėdamas pasinaudojo keistais radiniais ir nurungė gudriąją paną. Gudrus kvailys vedė gudrią paną.

Veikėjų stebėjimas

Klausant sakytinio teksto dėmesį galima būtų sutelkti į pagrindinius pasakojimo veikėjus: užsirašyti jų vardus ir, klausantis pasakojimo, pasižymėti pastebimas jų būdo savybes ir savo paaiškinimus.

Taigi išklausius tekstą ir užsirašius savo pastabas apie pagrindinius veikėjus, sudaromi veikėjų stebėjimo užrašai.

Pvz.

Pasakos „Gudrus kvailys“ veikėjų stebėjimo užrašai

Gudri pana – turtinga, savarankiška ir išmintinga, nes ieško protingo vyro ir pati išsirenka tą, kuriam pralaimėjo per pokalbį.

Gudrūs broliai – pasipūtę ir neįžvalgūs, nes pervertina savo protą, pašiepia savo jaunėlį brolį ir pralaimi gudriai merginai.

Gudrus kvailys – kuklus, išradingas ir protingas, nes derinasi prie brolių, o savo išmone nugali gudrią merginą ir ją veda.

III. Klausymosi apibendrinimas

Išklausius pasakojimą ir jį supratus, pravartu apgalvoti jo prasmes: kokia šio pasakojimo tema? Kokia jame keliama problema? Kokia galėtų būti pagrindinė mintis? Kas šiuo pasakojimu galėjo būti pasakoma svarbaus senųjų laikų žmogui? Kuo jis galėtų būti reikšmingas šiuolaikiniams žmonėms?

Kad būtų įdomiau susieti išklausytus tekstus su šiandiena, smagu juos iliustruoti, vaidinti, diskutuoti.

Peržiūrėta: 3308
Pasirinkite veiklos sritis: