Literatūra: dalykinių tekstų ypatybės

Literatūra [lot. litteratura – tai, kas parašyta] – visos žmonijos, kurios nors šalies, tautos arba laikotarpio grožinių (meno), dalykinių (pagrįstų faktais, dėsniais, informacija) ir kitokių (religinių, filosofinių, asmeninių ar kt.) raštų visuma.

Dalykine literatūra vadinami rašytiniai tekstai, kurie vadovėliuose, žinynuose, enciklopedijose, mokslinėse ar mokslo populiarinimo knygose, žurnalų, laikraščių, interneto svetainių straipsniuose, dokumentuose pateikia faktais (tikrais įvykiais) pagrįstą informaciją. Taigi dalykinės literatūros svarbiausias tikslas ir paskirtis – supažindinti skaitytojus su keliautojų, mokslininkų, žurnalistų ir kitų profesijų žmonių gyvenimų įvykiais, mokslo atradimais, išradimais, išmintingų žmonių patirtimi, samprotavimais.

Dalykinei literatūrai gali būti būdingi tarptautiniai žodžiai, mokslo terminai, joje dažnai nurodomos tikslios datos, istorinių asmenybių arba žinomų šiuolaikinių žmonių vardai ir pavardės, geografinių vietovių pavadinimai.Veikėjai, veiksmo laikas, vieta ir įvykiai būna tikri, neišgalvoti. Juose gali būti pateikiamos tam tikrų mokslo sričių (pvz., istorijos, geografijos, biologijos, literatūros, kalbotyros, matematikos, fizikos, chemijos...) žinios, aptariami duomenys. Aptariamos temos ar svarstomos problemos dažnai nusakomos pavadinimuose arba pačiuose tekstuose, pagrindinės mintys dažniausiai išsakomos tiesiogiai, vengiama perkeltinių prasmių ar dviprasmybių.

Dalykinė literatūra skiriama skirtingo amžiaus (pvz., ikimokyklinio, jaunesniojo mokyklinio, vyresniojo mokyklinio), skirtingų profesijų (pvz., architektams, gydytojams, geologams...) ar skirtingų pomėgių (pvz., keliautojams, gamtos mėgėjams, sodininkams, smaližiams...) skaitytojams – tai įvardijama serijos arba knygų pavadinimuose, įrašoma pradiniuose arba paskutiniuose puslapiuose: pvz., pažintinė serija „Gamta šalia tavęs“, Mokinio žinynas 5-12 klasei; Ar žinai? Išsilavinimo pagrindai, „Istorijos enciklopedija“ – įdomus ir vaizdus žinynas vaikams (nors šią knygelę smagu skaityti ir tėtei su mama; „Pažink pasaulį“ serija skirta smalsiai ir reikliai jaunuomenei ir kt.

Dalykiniai tekstai – ir mokyklinių vadovėlių puslapiuose, ir specialiai jauniesiems skaitytojams skirtose mokslininkų knygose. Pavyzdžiui, archeologės L. Nakaitė („Žalvariniai senolių laiškai“) ir R. Rimantienė („Lietuva iki Kristaus“) jauniems skaitytojams skirtose knygose labai įspūdingai atveria senovės baltų pasaulį, o etnologė A. Vyšniauskaitė („Mūsų metai ir šventės“) primena lietuvių kalendorinių papročių ir švenčių ratą. Apie Lietuvos gamtą, augalus, gyvūnus, tradicijas, papročius vaizdingai pasakoja mokslininkai L. Klimka, R. Kazlauskas, Ž. Lazdauskaitė knygoje „Po tėviškės dangum“. Šiose knygose stengiamasi ne tik įspūdingai aptarti proistorines ir istorines epochas, papročius, bet ir sužadinti jaunų žmonių nuoširdų susidomėjimą savo šiandienine Tėvyne. „Mūsų protėvių pėdsakai slypi visose mūsų dabartinio gyvenimo srityse, tad lieskime juos su meile ir pagarba.“ – kreipiasi į jaunus skaitytojus R. Rimantienė.

Kad jauniems skaitytojams skaityti dalykinę literatūrą būtų įdomiau, į jiems skirtus tekstus įpinama ir grožinės literatūros elementų. Pavyzdžiui, užmenamų mįslių ir atsakymų į jas forma pagrindžiama lietuvių mokslininkų parašyta knygų serija „100... mįslių“ (literatūros, teatro, botanikos, matematikos ir kt.). Žaismingas humoristinis pasakojimas jungia „kraupiosios istorijos“ (rekomenduoja klasikas Juozas Erlickas), „kraupiojo meno“ (pvz., „Magišką muziką“ rekomenduoja Marijonas Mikutavičius), „kraupiojo mokslo“ (pvz., „Fataliąją fiziką“ rekomenduoja akademikas Juras Požėla, „Žiauriąją žalumą“ – daktaras Zigmantas Gudžinskas, „Gaivališkąją gamtą“ – profesorius Ričardas Kazlauskas, „Cheminį chaosą“ – akademikas Benediktas Juodka, „Kraują, kaulus, kepenis ir kt.“ – profesorius Kęstutis Vitkus) serijas. Įdomių klausimų ir atsakymų į juos forma sudarytos pasaulio pažinimo serijos „Gudrių atsakymų knygos“ (pvz., „Žemė ir visata“, „Gamta ir gyvūnai“, „Mokslo įdomybės“). Net matematikos galima mokytis linksmai, jei atsiverčiamos tokios knygos: pvz., P. Patilla „Linksmoji matematika“, B. Adam „Kieti riešutėliai gudrioms galvelėms“, H. M. Enzensberger „Skaičių kipšas (sapnų knyga visiems, kurie bijo matematikos“), A. Parisi „Magiški skaičiai ir klaidžiojančios žvaigždės“. Mokslininkė D. Dilytė jaunus skaitytojus kviečia susipažinti su senovės Graikija skaitant nuotykių apysaką „Heladės šviesa“, kalbininkas J. Šukys knygoje „Gramatikos šalyje“ lietuvių kalbos gramatikos įdomybes išsiaiškinti patiki pagrindiniam veikėjui šeštokui Vytukui.

Dalykinė literatūra gali mokyti ne tik mokslo dalykų, ji gali padėti, patarti jauniems žmonėms, kaip rengtis turistiniams žygiams (pvz., „Žygeivio vadovas“), kaip elgtis neįprastose situacijose (pvz., „Kaip išgyventi“), kaip spręsti (ne)paprastas kasdieninio gyvenimo problemas (pvz., „Mergaičių knyga“, „Berniukų knyga“), kaip švęsti šventes (pvz., „Laisvalaikio skrynelė“, „Vaikų šventės“) ir t.t.

Taigi šiuolaikinėje dalykinėje literatūroje jaunimui mokslo tiesos ir gyvenimo išmintis gali būti perteikiamos dalykiškai arba pasitelkus grožinės literatūros elementus: perkeltinės prasmės pavadinimus, vaizdingą kalbą, meninius vaizdus (sugalvotus veikėjus, fantastines erdves, siužetus), įdomias konstrukcijas ir kitokias žaismingas idėjas.