Tekstų kūrimo laboratorija: padavimų modeliai

Lietuvių padavimai praneša arba pasakoja apie Lietuvos kalnų, ežerų, upių, piliakalnių, pilių, dvarų ir kitokių objektų kilmę. Tai gali būti labai glausti pranešimai (pateikiama tik svarbiausia informacija – kodėl, kaip, kas atsirado?) arba nuoseklūs pasakojimai.

I. Trumpojo padavimo (pranešimo) modelis

1. Tam tikro gamtos ar kultūros objekto pristatymas.

2. Paaiškinimas, kodėl, kaip, kas tą objektą sukūrė ar sugalvojo pavadinimą.

Trumpųjų padavimų pavyzdžiai

Iš ko kilęs Priekulės pavadinimas

Priekulė atsirado taip. Žmonės turėjo eiti lažą prie kūlimo. Jie sako:

– Išėjom prikulti.

Iš to atsirado Priekulė.

Velnio duknos

Velnio duknomis vadinamas akmuo, nes ant jo velnias gulėjęs ir palikęs savo žymę.

II. Padavimo (pasakojimo) grandys (kai kurių pasakojimo grandžių gali ir nebūti)

1. Laiko, vietos aplinkybių ir (arba) pagrindinių veikėjų (milžinų, mitinių būtybių, gamtos reiškinių, istorinių asmenų, paprastų žmonių...) pristatymas (ekspozicija).

2. Svarbus įvykis, nuo kurio prasideda pokyčiai (veiksmo užuomazga).

3. Didžiausios įtampos pasakojimo taškas (lemtingi posakiai, veiksmai, apsisprendimo situacija...) (veiksmo kulminacija).

4. Pagrindinių veikėjų veiklos rezultatas (kalnas, ežeras, akmuo...) arba pavadinimo paaiškinimas (atomazga).

5. Informacija apie vėlesnius įvykius arba papasakotos senovės istorijos susiejimas su šiais laikais (epilogas).

Padavimas „Aš užanku, o tu atanki“

Seniau Tyruliai vardo neturėjo. Buvęs tai labai didelis, ilgas ežeras. Palei ežerą ėjęs aklas žmogus ir sakąs:

– Koks čia ežeras! Čia ne ežeras, o tyrulys.

Tada pasigirdo balsas iš ežero:

– Tu įspėjai mano vardą, ir nuo šios dienos aš užanku, o tu atanki.

Taip ir atsitikę: senis praregėjęs, o ežeras ėmęs iš pakraščių palengva akti.