Tekstų kūrimo laboratorija: sveikinimas

Kada, kur, kodėl atsirado (pasi)sveikinimai – judesiais, šūksniais, žodžiais? Turbūt nuo pačių seniausiųjų laikų susitikdami žmonės jautė vieni kitiems įvairius jausmus, kuriuos iš pradžių išreiškė veido mimika ir garsais, paskui – kokias nors sutartiniais judesiais ir šūksniais, kol visa tai virto tam tikromis etiketo formomis: linktelėjimas galva, nusilenkimas, kepurės nukėlimas, rankos paspaudimas, glėbesčiavimasis, bučiniai, nosių trynimas... ir sveikinimosi posakiai (Ei!, Hei!, Hello!, Hola! Sveiki!, Labas!...) Paskui tam tikromis progomis (kalendorinių ir kitokių švenčių, vardadienių, gimtadienių, garbingų jubiliejų ir t. t. ) atsirado tradicija rašyti pasveikinimus raštu. Kokie žodiniai ar rašytiniai pasveikinimai Jums įsiminė labiausiai, kodėl?

Turbūt labiausiai prisimenate tradicinius sveikinimus?

Brangus vaikeli, Miela Mamyte, Mano Bičiuli.... Sveikinu Tave sulaukus... šv. Kalėdų, Naujųjų Metų, šv. Velykų, Tavo vardadienio, gimtadienio, pirmosios mokslo metų dienos proga..... ir linkiu....laimės, sėkmės, draugystės, sveikatos, daugybės nuotykių, atradimų, išradimų.... Nuoširdžiai Jūsų vaikaitis, Tavo draugas... Tai paprasti ir gražūs žodžiai, į kuriuos kiekvienąsyk sutelkiame tiek daug šiltų jausmų ir meilės...

Tačiau kartais norisi artimus ir tolimus žmones pasveikinti kitaip – vienus poetiškai (kaip gera atsiversti poezijos knygas arba sukurti patiems...), kitus humoristiškai (į pagalbą – savi ar kitų sugalvoti juokingi posakiai), trečius – su liūdesiu ar paslaptimi (praverčia skaitytų knygų aforizmai, lotyniški posakiai, citatos iš savų dienoraščių...), o kitus – dar kitaip, nes iš tikrųjų yra daugybė būdų, kaip išsakyti savo palinkėjimus. O kartais užtenka tik vieno žodžio, sakinio, piešinio, fotografijos, mažyčio lankstinuko ar...

Skaitydami pateikiamas citatas iš grožinės literatūros, pagalvokite, ką sveikinimai atskleidžia ar galėtų pasakyti apie jų autorius, kas Jums patinka, o kas – ne, kodėl....

I pvz. – priešininkų žodinis pasisveikinimas A. Lindgren apysakoje „Didysis seklys Bliumkvistas“

Sikstenas nenorom surašė taikos sutartį su be galo sunkiomis sąlygomis Baltosioms Rožėms, pavyzdžiui, už pusę savo savaitinių pajamų jos turės pirkti įvairių karamelių Raudonosioms Rožėms. Sutikę gatvėje kurį nors iš Raudonųjų, Baltieji turės tris kartus žemai nusilenkti ir pasakyti: „Žinau, kad nesu vertas mindžioti tą pačią žemę, kuria tu vaikštai, o pone!“

II pvz. – direktoriaus žodinis sveikinimas mokslo metų pradžioje iš J. K. Rowling apysakos-pasakos „Haris Poteris ir Išminties akmuo“

Atsistojo Albas Dumbldoras. Džiugiai šypsodamasis išskėtė rankas, tarsi jam nebūtų buvę nieko maloniau, kaip juos visus čia matyti.

– Sveiki! – prabilo. – Sveikinu sulaukus naujų mokslo metų Hogvartse! Prieš prasidedant vaišėms, norėčiau tarti keletą žodžių. Štai jie: mulkiai, verksniai, padugnės, seiliai. Ačiū už dėmesį.

Jis vėl atsisėdo. Visi plojo ir šaukė. Haris nesuprato, juoktis ar ne.

– Gal jis... truputį trenktas? – nedrąsiai paklausė Persį.

– Trenktas? – išdidžiai pakartojo Persis. – Geriausias pasaulio burtininkas! Tačiau truputį trenktas, taip.

III pvz. – direktoriaus žodinis sveikinimas mokslo metų pabaigoje iš J. K. Rowling apysakos-pasakos „Haris Poteris ir Išminties akmuo“

Laimei, po valandėlės pasirodė Dumbldoras ir plepėjimas liovėsi.

– Praėjo dar vieneri metai!- smagiai prabilo jis. – Truputį jus pagaišinsiu dusulingo senio postringavimais, o tada jau galėsite suleisti dantis į visus tuos gardėsius. Na, ir meteliai pasitaikė! Turiu vilties, jog jūsų galvos šiek tiek pilnesnės, nei buvo... na, bet prieš akis visa vasara ir iki naujų mokslo metų jos vėl ištuštės...

IV pvz. – sveikinimai pagrindinei veikėjai Gemai gimtadienio proga iš J. Wilson apysakos „Geriausios draugės“

*

Už durų pasigirdo šnopavimas. Vidun įslinko smalsaujantis Pašėlęs Lojikas, norėdamas palaižyti mane ir pasveikinti su gimtadieniu. Paglosčiau jį ir užčiuopiau ant antkaklio pakabintą ryšulėlį. Ten buvo mažytis maišelis šokoladinių saldainių ir raštelis su šiais žodžiais: „Su gimimo diens-au-au-mylintis Pašėlęs Lojikas“, iškeverzotais neklusnia Džeko rašysena.

*

Jis man padovanojo puikų gimtadienio atviruką, ant kurio nupieštas stambus berniukas sėdėjo prie didžiulio stalo, nukrauto šimtais pyragaičių: glaistytų, kreminių, varškės pyragaičių ir visokių kitokių, kuriuos tik galima įsivaizduoti. Abiejose rankose jis laikė po plikytą pyragaitį ir, palaimingai šypsodamasis, valgė iš abiejų paeiliui. Viršuje buvo užrašas: MAN PATINKA PYRAGAIČIAI, o viduje Sausainis užrašė: „Bet tu man labiau patinki.“

*

Ponia Vatson man paruošė ypatingą atviruką! Ant jo buvo žiaurios senamadiškos mokytojos paveikslas: ji dėvėjo profesorišką kepurę, o rankose laikė lazdelę. Viršuje buvo užrašas: „Gražiai elkis!“ Atviruko vidinėje pusėje ponia Vatson užrašė: „Būk laiminga! Su gimimo diena!“ Ir nupiešė savo besišypsantį veidelį.

*

Atplėšiau voką. Jame buvo mažas paketėlis, suvyniotas į sidabrinį popierių, ir gimimo dienos atvirukas. Ant atviruko buvo nupiešti du apsikabinę meškiukai: vienas geltonos, o kitas – rožinės spalvos. Viršuje geltonomis ir rožinėmis raidėmis buvo užrašyti žodžiai: „Su gimimo diena“, o viduje – „Geriausia drauge, apkabinu tave, kaip meškiukas meškiuką, daug kartų. <...>

Labai labai labai myliu tave.

Alisa

V pvz. – sveikinimas pagrindiniam veikėjui Bjosiui Velykų proga iš K. Steinsdottir apysakos „Spurgos ir karis“

Mano kambaryje, ant rašomojo stalo, guli kitas velykinis kiaušinis su sveikinimais hindi kalba. Aš sveikinimo nesuprantu, tačiau atpažįstu dailųjį raštą!

Paimu kiaušinį, bet man taip dreba rankos, kad jis iškrinta ant grindų ir sudūžta. Tačiau viskas tik į gera, nes kitaip aš niekada nebūčiau išdrįsęs jo atidaryti ir nebūčiau perskaitęs patarlės. Ji ant šviesiai žalio popieriaus. Išvynioju ir skaitau: „Meilė už viską brangesnė.“

Aš taip susijaudinu, kad vos nepraryju lapelio, kad Ulfhilda jo nepamatytų. Tačiau nedrįstu, tik susuku jį ir pakišu po savo smuiko futliaro pamušalu.

V pvz. – citatos iš T. Janson apsakymų knygos „Nematomas vaikas“ – tai, ką sveikinant galima būtų pratęsti savo mintimis...

*Toks vakaras labai tinkamas dainai. Naujai dainai, kurioje būtų viena dalis vilties, dvi dalys pavasariško liūdesio, o visa kita – tiktai nesuvaldomas džiugesys, kad keliauji, esi vienas ir tau gera. (Tuvė Janson „Pavasario dainelė“)

*Upelis irgi bus mano dainoje. Gal kaip priedainis. (Tuvė Janson „Pavasario dainelė“)

*Niekuomet nebūsi tikrai laisvas, jeigu kuo nors pernelyg žavėsiesi. (Tuvė Janson „Pavasario dainelė“)

*Juk jūs žinote, kaip lengvai gali pavirsti nematomu, jeigu esi dažnai gąsdinamas. (Tuvė Janson „Nematomas vaikas“)

*Iš tikrųjų puiku, kai nereikia nieko kalbėti ir nieko aiškinti nei sau, nei kitiems. Tik sėdi, žvlegi horizonto link ir klausaisi, kaip po laiveliu tekši bangos.“ (Tuvė Janson „Hatifnatų paslaptis“)

* – Mums dar reikėjo gauti žvaigždę, – sukuždėjo Muminuko mama. – Bet tai neįmanoma! – Jie pasižiūrėjo į dangų, kuris buvo aukštas ir juodas, bet toks pilnas žvaigždžių, jų spindėjo tūkstančius kartų daugiau nei vasarą. O pati didžiausia kabojo tiesiai virš jų eglės viršūnės. (Tuvė Janson „Eglutė“)

VI pvz. – citatos iš prieš Kalėdas atsiverstos poezijos rinktinės „Žiemos poezija“ – tai, ką sveikinant galima pratęsti (arba ne) savo mintimis...

*

žvaigždės pasėjo pirmąjį sniegą

ir niekur jau nebedingsi

šypsosies per miegą, o ko, jau niekaip

nebeprisiminsi (V. Braziūnas)

*

Kai sniegas už lango gilės,

Tau paukščiai mojuos pirštukais.

Kai niekas Tavęs nemylės,

Tave pabučiuos užtrauktukas. (L. Degėsys „Žiemos dainelė“)

*

Tavo laikas lyg ašara rieda,

Patikėk, jau pasibaigė bėdos,

Ir tik snaigė, tau ranką palietus,

Tyliai šnabžda: broleli, Kalėdos... (L. Degėsys „Kalėdos“)

*

Šviesioji šventine žvakele,

Apšviesk vaikams vaikystės kelią.

Apšviesk mažylių žaidimus.

Apšviesk ir jų tėvų namus.

Skaisčia Kalėdų ugnele

Apšviesk visus, kurie šalia.

Kalėdų žvakės spindesy,

Apšviesk visus, kurie toli.

Apšviesk visus, kurie kely.

Tik tu sušildyt mus gali... (A. Karosaitė „Kalėdų žvakelės“)

*

Jau vakaras. Atėjęs

Dienelę užgesino.

Palinko baltas vėjas

Prie balto klavesino.

Nubėgo baltos gaidos

Per baltą baltą sniegą

Ir, saulei nusileidus,

Baltam pusnyne miega.

Balti sapnai sušlama,

Išgirdę baltą tylą.

Jau vakaras. Virš namo

Mėnulis baltas kyla. (M. Vainilaitis „Baltas vakaras“)

Taigi sveikinimai – tai vienų žmonių kitiems skirti žodiniai arba rašytiniai tekstai, dažniausiai susidedantys iš šių dalių: kreipimosi į asmenį, sveikinimo progos įvardijimo, palinkėjimų, parašo ir datos (jei rašoma), bet smagu (kartais) sugalvoti ir visai kitaip...