Titulinis > Mokymosi objektai

Literatūra: tekstų apie sportą ypatybės

Literatūra apie sportą – tai dalykiniai, grožiniai ir mišrūs tekstai apie žmonių sportinės veiklos istoriją ir šiandieną. Susipažinti su tokiais tekstais skiriama interaktyvios lituanistinės svetainės skiltis „Sporto slėnis“.

Dalykiniuose tekstuose apie sportą dažniausiai pateikiama daug informacijos: datų, vietovių ir varžybų pavadinimų, sportininkų pavardžių, sportinių pasiekimų skaičių, tarptautinių žodžių, lotyniškų posakių, garsių sportininkų minčių. Enciklopediniuose leidiniuose apie sportą (pvz., žinyne „Sportas“ ar „Lietuvos sporto enciklopedijoje“) aprašomos visos šiuolaikinio sporto šakos, primenama jų istoriją, aktualizuojami šiandieniniai sporto laimėjimai, įvardijami žymiausi sportininkai, pateikiama daug iliustracijų, grafikų, nuotraukų. Tokiuose leidiniuose mirga daugybė tarptautinių žodžių – sporto terminų: pvz., atletika, estafetė, krosas, maratonas, diskas, trekas, gimnastika, aerobika, batutas, kanoja, kajakas, biliardas, boulingas, kertingas, golfas, bobslėjus, beisbolas, kriketas, futbolas, regbis, tenisas, badmintonas, karatė, dziudo, aikido, kendo, boksas, fechtavimas ir t. t. Kai kurios knygos skiriamos vienai sporto šakai, pvz., C. Gifford „Futbolas“.

Yra dalykinių knygų, kuriose nuosekliai pasakojama olimpinio sporto istorija nuo seniausiųjų iki šių laikų, pvz., lietuvių krepšininko ir mokslininko Stanislovo Stonkaus – „Olimpija“, „Olimpinis sportas: Olimpijos ir olimpinės žaidynės“. Jose supažindinama su sportu kaip ypatinga žmonijos kultūros dalimi: pvz., primenami senovės Graikijoje Olimpijos varžybų metu vykę religiniai ritualai (aukuro ugnies Dzeuso šventykloje užžiebimas, apeigos Heros garbei, giesmės dievams), pilietiniai ir kultūriniai renginiai (atletų ir teisėjų priesaikos, himnų giedojimas, sveikinimo kalbos), sporto renginiai (atletika, vežimų lenktynės, raitelių lenktynės, imtynių varžybos ir kt.), atskleidžiami ir XIX-XX a. sportiniai įvykiai, išsamiai papasakojama Lietuvos olimpinio sporto istorija (Lietuvos sportininkai debiutavo VIII vasaros olimpinėse žaidynėse, įvykusiose 1924 metais Paryžiuje). Autorius cituoja daug puikių antikos aforizmų apie kilnaus žmogaus gyvenimo siekius, pvz.: Gyvenimas trumpas, bet šlovė gali būti amžina.(Ciceronas); Kelias į šlovę praskinamas darbu. (Publijus); Reikia įprasti dorybingai elgtis, o ne kalbėti apie dorybes. (Demokritas).

Ypač daug dalykinių knygų parašyta apie Lietuvos krepšinį, pvz.: S. Stonkaus „Lietuvos krepšinis“ ir „Septyniasdešimt mūsų krepšinio metų, 1922-1992“, F. Paškevičiaus „Sensacingas basketbolo pasaulis: 1891-1935“, „Europos auksas Lietuvai: 1936-1939 m. kronikos“, „Lietuvos krepšinio žvaigždės“, S. L. Karalevičiaus „XX a. Lietuvos krepšinio legenda“, A. Bertašiaus ir S. Stonkaus „Su Lietuvos vardu per Europą, per pasaulį : Lietuvos krepšinio rinktinių kelias (1925-2008 m.)“ , R. Grinbergienės „Triumfas : "Žalgirio" žingsniai į Eurolygos olimpą“. Yra knygų, skiriamų kitoms Lietuvos sporto šakoms, pvz.: V. Peleckio „Lietuvos bokso žvaigždynas“, V. Saulio ir G. Kalinausko „Lietuvos futbolas 1922-1997 m.“ (istorinė apybraiža), „Lietuvos lengvoji atletika : XX amžius (1918-2000 m.“ (red. P. Karoblis) ir kt. Nors šių knygų aprašymo objektas tas pats, bet jos visos skiriasi autorių atrenkamais faktais, vertinimais, jų rašymo stiliumi.

Mokomosiose sportinės veiklos knygosemokoma žaisti judriuosius žaidimus arba sportuoti, pvz;: V. Steponaičio „Lietuvių liaudies žaidimai ir pramogos“, M. Grigonio „200 žaidimų“, D. Kingo „Šachmatai“, C. Myatt „Eime buriuoti!“ ir kt. Jose ne tik įdomūs žodiniai tekstai ir veiklos instrukcijos, bet daugybė schemų ir piešinių.

Kaip sporto tema atskleidžiama tautosakoje ir grožinėje literatūroje? Apie žmogaus fizines galias ir varžytuves pasakojama visų pasaulio tautų tautosakos kūriniuose, nes žmonės „sportavo“ nuo pačių seniausiųjų akmens amžiaus laikų ir su pagarba žvelgė į galingo kūno ir stiprios dvasios galiūnus. Nepaprastų galių veikėjai – tai graikų Achilas, Heraklis, Jasonas, atlantai, argonautai, lietuvių pasakų galiūnai meškaausiai, kalnaverčiai, ąžuolroviai ir kt. Žmogaus dvasinių ir fizinių galių darnos svarbą primena ir antikos sentencijos, ir lietuvių patarlės, pvz.: Be Alit aemulatio ingenia (lenktyniavimas ugdo gabumus); Amat victoria curam. Catullus (pergalė mėgsta triūsą); Citius, altius, fortius! (greičiau, aukščiau, stipriau!); Ad calcem pervenire (pasiekti finišą, tikslą - Cicero); Si vis vincere, disce pati (jei nori nugalėti, išmok kentėti); Sit mens sanain corpore sano (tebūnie sveikas protas sveikame kūne;Be valios nėra galios; Kas veja, tas paveja; Drąsiems ir Dievas padeda; Prie drąsos reik ir galios ir kt.

Grožinės literatūros kūriniuose – daugybė su sportu susijusių istorijų. Jaunimui skirtose Skomanto (vėlesni leidimai – Skomanto kronikos) istorinių apysakų veikėjai – XIII a. žemaičių rikio Žybarto vaikai – mokosi akrobatikos (Uvis), nepaprastai taikliai šaudo arbaletu (Junda), riterių turnyruose kaunasi ne tik su vokiečių riteriais, bet eina imtynių net su lokiais (Daubaras). Apysakoje „Sidabrinės pačiūžos“ aprašydama XIX a. Olandijos vaikų gyvenimą, rašytoja M. M. Dodž daug dėmesio skiria ne tik romantiškiems vaikų čiūžinėjimams užšalusiais kanalais, bet ir drąsos, atkaklumo, draugiškumo, pasiaukojimo savybių ugdymui dalyvaujant čiuožimo varžybose. XX a. lietuvių rašytojų apysakų veikėjai sportuoja skautų stovyklose (R.Spalio „Gatvės berniuko nuotykiai“), patys įsirengia plaustą ir nardydami ežere ieško lobių (V. Dautarto „Žydrieji jungos“), domisi žirgų sportu (R. Vanago „Mergaitė ant žirgo“), žaidžia krepšinį (J. Mačiukevičiaus „Penktoji pražanga“, D. Vaitkevičiūtės ‚Trise prieš mafiją“) ir t.t.

Užsienio rašytojų kūriniuose irgi daug sporto motyvų: nuo bėgimo (K. Paterson „Tiltas į Terabitiją“) iki airių herlingo (E.Colfer „Benis ir Omaras“) ar net fantastinio kvidičo žaidimo (Dž. K. Rouling knygos apie Harį Poterį).

Vaizdiniai arba mišrieji tekstai apie sportą – tai kino, televizijos, interneto kanalais perteikiami fotoreportažai, dokumentiniai ir meniniai filmai ir kitokios medijos apie sportą. Juk smagu patiems filmuoti savo bendraamžių sporto varžybas, paskui kurti vaizdus palydinčius tekstus, konstruoti filmus ir juos žiūrėti drauge su draugais!