Tekstų kūrimo laboratorija: minčių gaudyklės

Pasvarstykite, ką gimusi žmogiška būtybė išmoksta anksčiau: mąstyti ar kalbėti? Kuo mąstoma: jutimais, vaizdiniais, jausmais, sąvokomis, žodžiais, sakiniais ar..? Kuo ypatingas žmogaus mąstymas?

Skaitydami dviejų literatūros kūrinio veikėjų pokalbį apie mąstymą pasistenkite jame dalyvauti savo vaizduote ir mintimis...

I pvz. Žolė taip žvilga, kad stiebai mirguliuoja saulėje. Hugas paslikas išsitiesia žolėje, o Jozefina prisėda šalia. Aukštai virš pievos sklando kregždės. Jis sekioja jas žvilgsniu.

– Apie ką tu galvoji? – paklausia Jozefina.

– Kvailas klausimas.

Ji rūsčiai įsistebeilija į jį. Bet jis žiūrėdamas jai į akis paaiškina:

– Kaip galima pasakyti, ką galvoji, kai galvoje sukiojasi šimtai dalykų, ir visos mintys kertasi viena su kita.

Jis nutyla ir vėl ima stebėti kregždes.

(M. Gripė „Hugas ir Jozefina“)

Taigi ar visada lengva atsakyti į klausimą, apie ką galvojate? Ar sugebate nuosekliai aprašyti savo pojūčius, jausmus, regėjimus, mintis, kaip tai išsako kitos apysakos pagrindinis veikėjas Bjosis?

II pvz. *** Griežti smuiku man patinka, smuikuoju kasdien.

Vasarą, kai geras oras, einu į paplūdimį ir griežiu. Lauke smuiko skambesys visiškai kitoks. Garsas toks skaidrus, kad net žuvys manęs klausosi. Įsivaizduoju, kaip jos priplaukia prie kranto, kad ko nepraleistų. Karts nuo karto, regis, girdžiu jų dainavimą. Kai griežiu, žuvėdrų klyksmas ne toks garsus. Kartais griežiu melodijas, kurių niekur nesimokiau, jos tiesiog gimsta mano galvoje. Manyje tarsi nušvinta saulė. Šis jausmas nuostabus.

*** Nepaprastai gera mąstyti po apklotu. Tuomet užmerkiu akis ir tiesiai prieš mane iškyla ledynas. Pakankamai juo pasigrožėjęs, nusisuki į kalną ir mano žvilgsnis slysta kalno šlaitu aukštyn, tačiau užmiegu gerokai anksčiau negu pasiekiu viršūnę.

***Aš stoviu vienas ir žiūriu į mėnulį. Mintyse jį paverčiu, įkeliu Saniją į laivą ir mes kartu plaukiame į Indją pasiimti Šivio Lalo. (K. Steindotir „Spurgos ir karis“)

O gal savoms mintims surikiuoti praverstų stebuklingos galios? Skaitydami ištrauką iš apysakos-pasakos pabandykite susieti žmogaus tikroviškus poreikius su fantastiniu jų išsipildymu...

III pvz. Haris klestelėjo nenuleisdamas akių nuo dubenio. Skystis vėl buvo kaip ir pradžioje sidabriškai baltas, jis raibuliavo ir mirgėjo.

– Kas čia? – nedrąsiai paklausė Haris.

– Čia? Tai vadinasi Minčių koštuvas, – atsakė Dumbldoras. – Kartais atrodo, – ir manau, tau

pažįstamas toks jausmas, – kad galvoje susikaupė per daug minčių ir prisiminimų.

– Ahm...– numykė Haris, negalėdamas nuoširdžiai pasakyti, kad yra tekę ką nors panašaus jausti.

– Tais atvejais, – parodė Dumbldoras į akmeninį dubenį, – griebiuosi Minčių koštuvo. Paprasčiausiai

ištrauki iš galvos minčių perteklių, supili į dubenį ir neskubėdamas peržiūri jas. Supranti, kai jos šitaip telkšo, lengviau pastebi dėsningumus ir sąsajas.

– Vadinasi...šita košė yra Jūsų mintys? – paklausė Haris, spoksodamas į baltalą dubenyje.

– Žinoma. Žiūrėk, parodysiu. (J. K. Rowling „Haris Poteris ir Ugnies taurė“)

O kaip sukurti panašias minčių gaudykles kaip tekstų kūrimo parengiamąjį etapą savo mokymosi aplinkoje? Kai mokymas(is) pasitelkia meną, sukuriami įdomūs mokymo(si) būdai, kurie gali padėti kiekvienai mąstančiai būtybei arba net jų grupei „sugaudyti“ savo mintis prieš nuoseklų jų užrašymą. Šie metodai praskaidrina mokymo(si) kasdienybę ir dovanoja savų atradimų džiaugsmą...

Minčių lietūs, vėjai, pūgos, audros...

Tai mokymo(si) būdai ar pirmieji tekstų kūrimo etapai, skatinantys tam tikra tema (pvz., istorijos, literatūros, dailės, muzikos, fizikos ar kt.) išsakyti savo žinias, vaizdinius, mintis, asociacijas, paskui jas užrašyti paskirstant tam tikrose grafinėse figūrose ar piešiniuose. Šie būdai galėtų būti sėkmingos įžangos pradedant mokytis ar rašyti tam tikras temas, ją siejant su jau žinomais ar Jums svarbiais, artimais dalykais.

Idėjų bankas, fondas, saugykla, skrynia, kraitė...

Tai mokymo(si) būdai ar pirmieji tekstų kūrimo etapai, raginantys pasidalinti savo idėjomis tam tikroms problemoms (pvz., kalbos, literatūros, teatro, socialinės pagalbos ar kt.) spręsti žodžiu arba raštu sprendinius užrašant ir išskirstant į tam tikras grupes ar kryptis. Šie būdai padeda susidomėti kuriomis nors problemomis, susieti tai, kas žinoma su tuo, kas naujai atrandama, o paskui rinktis vieną ar kelis sprendinius.

Minčių tinklai, žemėlapiai

Tai mokymo(si) būdai ar pirmieji tekstų kūrimo etapai, sudarantys sąlygas nuosekliai grafiškai suplanuoti tam tikrų temų ir rašytinės raiškos modelių (pvz., pasakų, padavimų, laiškų, mokyklinių rašinių, interviu ar kt.) sprendinių seką braižant grafines schemas ir pasižymint savų minčių atskleidimo kryptis, kelius, takus, takelius...

Lituanistinės svetainės Kuriu veiklos skiltyje – labai patrauklūs vaizdingi Minčių žemėlapių modeliai, galintys padėti ne tik spręsti pačias įvairiausias kūrybinio rašymo užduotis, bet ir padaryti jas patraukliomis kaip stebuklų pasakose. Sėkmės kuriant savų minčių žemėlapius ir kūrybingai keliaujant pasirinktais rašymo maršrutais!