Tekstų kūrimo laboratorija: stebuklų pasakų modelis

Lietuvių pasakos labai įvairios, susijusios ir su kitų pasaulio tautų pasakomis, ir su senaisiais lietuvių tautos tikėjimais, papročiais bei su žmonių svajonėmis, vaizduotės išradimais.

Dauguma lietuvių pasakų (pvz., žvėrių, stebuklų) yra sudarytos iš nuoseklaus tradicinio pasakojimo grandinės, gali būti (arba ne) pagražinamos tam tikromis pradžios ir pabaigos formulėmis. Kitos pasakos (pvz., juokų ar formulių) kuriamos pagal kitokias – žaismingai išmoningas – konstrukcijas.

Stebuklų pasakos modelis

Stebuklų pasakos jų sekėjus ir klausytojus nukelia į kitus laikus ir savus ar svetimus kraštus, kur gyveno paprasti ir ypatingi žmonės, karaliavo įvairūs valdovai, jiems kenkė nepaprastos būtybės, kurias įveikti galėjo drąsūs, atkaklūs herojai, padedami ypatingų galių turinčių pagalbininkų ir stebuklingų daiktų.

Stebuklų pasakos pasakojimo grandys (kai kurių grandžių gali nebūti) ir žodžių formulės

1. Aiškios arba nelabai nuorodos, kada, kur vyksta veiksmas, įvardijami veikėjai. (Ekspozicija.)

Kartais pasinaudojama tokiomis pasakos pradžios formulėmis: Anais laikais, kai Dievas senelis ėjo per žemę, mokydamas žmones...; Senais laikais augo labai dideli miškai, o juose veisėsi daugybė žvėrių...; Senų senovėje Žemaičių žemėje gyveno...; Taigi, vaikeliai...; Vieną kartą gyveno...; Kitąkart gyveno...; Seniai, labai seniai gyveno...; Kitąsyk, labai seniai, gyveno...

2. Svarbus įvykis, atsitikimas, pakeičiantis įprastinį veikėjų gyvenimą. (Užuomazga.)

3. Pagrindinių veikėjų veiksmai, artinantys netikėtą įvykį ar priešiškų jėgų susidūrimą. (Veiksmo eiga.) Pasakoje dažniau kartojasi skaičiai 3, 7, 9, 12.

Pvz.Ėjo ėjo, jau ir vakaras, jau ir naktis...; Eina eina, prieina marias...; Keliavo keliavo, keliavo keliavo, net nusibodo bekeliaujant, kol priėjo girią...

4. Antgamtinio ir realaus pasaulio atstovų susitikimas ar susidūrimas, nepaprastas įvykis. (Kulminacija.)

Pvz. Kai Elenytė ėjo iš bažnyčios, ir prilipo jos saulės kurpelė...; Ragana paskutinį vandenį norėjo išryti, tiktai pukšt ir pertrūko!..; Duok, Dieve, kad tas mūras persprogtų į keturias dalis ir aš pasimatyčiau su savo tikrąja motina!

5. Susitikimo ar susidūrimo, paieškų rezultatas – žmogaus pergalė ar pralaimėjimas prieš antgamtines būtybes, ko nors įgijimas ar praradimas. (Atomazga.)

Pasaka gali baigtis tradicinėmis formulėmis, pvz.: Vedė jis jauniausiąją dukterį, paėmė valstybę ir paliko karalium...; O koks balius buvo! Aš ten buvau virėju, valgių visokių pristačiau: krampų kruopų, pastarnokų, saldaus skilandžio ir lašinių kukulių...; Ir aš ten buvau, medų vyną gėriau, per barzdą bėgo, tik lūposna nepapuolė...; Ir aš ten buvau, valgiau ir gėriau, tik nieko burnon neįdėjau...; Ir aš ten buvau, midų alų gėriau, burnoj neturėjau: per barzdą varvėjo, ir tau atnešiau...; Vestuvėse ir aš buvau, alų ir midų gėriau, burnoj neturėjau, pinigus kačerga žarsčiau, akimis nemačiau, vyžu lobį vežiojau...; Ir aš ten buvau pažiūrėti, išsimokinau šokt, ir dabar moku...; Ir aš ten buvau nuvažiavęs. Turėjau morkos arklį, sėtinio ratukus, vaško skrybėlę, popieriaus drabužius, medaus pirštines, stiklo batukus. <...> Naktį pašiuro vestuvininkai šaudyti iš patrankų. Pakulas kamščiams ėmė iš tos kerčios, kur aš gulėjau. Kartu su pakulomis įdėjo ir mane anie į patranką ir iššovė. Ir paršovė į tą vietą jums pasakas pasakoti...; Ir aš ten buvau, midų vyną gėriau, per barzdą varvėjo, burnoj neturėjau. Pušyne važiavau, vyžoje pinigus vežiau. Mano pinigai išbyrėjo, tamsta surinkai, šitą švarką nusipirkai. Dabar atiduok!..; Kas bus, tas bus, o aš nepražūsiu!..; Jei nemeluota, tai bene bus tiesa. O jei tu geriau meluot moki, kaip aš, tai meluok tu!

6. Įvykio apibendrinimas ir supažindinimas su tolesniais įvykiais. (Epilogas.)

Pasaka gali baigtis tokiomis formulėmis: Štai prie ko priveda gobšumas...; ...Ir jis laimingai sau karaliavo, pakol nenumirė...; Ir jie visi pabaigė gyvent tenai...; Visi labai laimingai gyveno...; Ir valdė jis savo karalystę laimingai iki mirties...; Jis gyveno mieste, gal ir dabar tebegyvena...; Dabar po šiai dienai tebekaraliauja...; Nuo to sykio toj žemėj visuose teismuose tik viena teisybė valdė. O neteisybė į tą žemę negavo nė nosį įkišti. Ir tokiu būdu pergalėjo teisybė neteisybę.