Kultūros jungtys: lietuvių mitologija, tautosaka ir literatūra

Mitologija [gr. mythologia – mitų pasakojimas, aiškinimas]: 1)mokslas, tiriantis mitus; 2)mitų visuma.

Mitai [gr. mythos – šneka, žodis, pasakojimas] – 1) senovės tautų sakmės apie pasaulio, gamtos reiškinių kilmę, dievus ir herojus; 2) prasimanymas; 3) kokio nors šiuolaikinio asmens ar dalyko nepagrįstas išaukštinimas.

Lietuvių mitologija – tai pasakojimų apie senovės lietuvių dievybes ir mitines būtybes visuma ir / arba jų mokslinis aiškinimas.

Lietuvių mitologijos šaltiniai – tai senovės istorikų pasakojimai (pvz., graikų istorikų – V a. pr. Kr. – Herodoto, I a. – Tacito), keliautojų ir pirklių užrašai (pvz., IX a. anglo Vulfstano), metraščių liudijimai (pvz., XIII a. slavų Ipatijaus metraštis, germanų Livonijos kronika), etnografiniai užrašai (pvz., XVII a. J. Lasickio „Apie žemaičių dievus“), senoji lietuvių literatūra (pvz.,M. Mažvydo „Katekizmo“ prakalba) bei lietuvių tautosaka (dainuojamoji, pasakojamoji, smulkioji). Iš šių šaltinių mitologijos tyrėjai tartum archeologai bando rekonstruoti (atkurti) baltų ir lietuvių senųjų tikėjimų hipotetines (spėjamas, įsivaizduojamas) sistemas.

Archeologė M. Gimbutienė skyrė du svarbiausius baltų mitologijos raidos etapus – ankstesnįjį moteriškųjų deivių ir vėlesnįjį – vyriškųjų dievų.

Pagrindinės Senosios Europos deivės: Laima (gimimo ir likimo deivė) , Ragana (mirties ir atgimimo deivė), Žemyna (žemės vaisingumo deivė) Kitos dievybės ir dievai: Laumė (Laimės ir Raganos pagalbininkė), Austėja (moterų globėja, bitė), Vaižgantas (linų ir kanapių globėjas), Medeinė ir Giraitis (miškų globėjai), Žemėpatis (ūkio globėjas) ir kt.

Pagrindiniai indoeuropiečių kilmės dievai: Dievas (dangaus šviesos dievas), Perkūnas (griausmo dievas), Velinas (velnias – mirties ir požemio karalystės dievas). Kiti dievai ir deivės: Mėnulis, Dievo sūneliai, Saulytė, Aušrinė, Aušrinės brolis Auseklis, Dangaus kalvis Kalvelis, Gabija (namų židinio ugnis) ir kt.

Etnologė P. Dundulienė daugybę lietuvių dievų, dievybių ir mitinių esybių suskirstė pagal jų svarbą ir veiklos sritis..

1. Aukščiausias Dievas

2. Deivės pragimdytojos Lada ir Leila

3. Dievų trejybė: Perkūnas, Patrimpas, Pikuolis

4. Dangaus dievybės: Kalvis, Saulė, Mėnulis, Žvaigždikis, žvaigždės

5. Gimimo ir mirties deivės Laima, Giltinė, Veliona

6. Žemės dievai ir dvasios: Puškaitis, Pergrubė, Kaupolė, Rasa, Vaisgamta

7. Namų ir sodybos dievai: Žemininkas ir Žemyna, Gabija ir Gabjauja

8. Žemesnieji dievai: Milda, Nijolė, Austėja, Bubilas, Ragutis ir kt.

9. Vandenų dievai ir dvasios: Upinis, diedukai, valdonai, undinės ir kt.

10. Atmosferos dievai ir dvasios: Vėjų motina, Vėjas, Vėjo sūnūs, Vėjopatis (Bangpūtys), aitvarai ir kt.

11. Dievybės-tarpininkės tarp dangaus, žemės, vandenų sferų ir žmonių: laumės, raganos.

12. Požemio dievaičiai ir dvasios: velniai, kaukai ir kt.

Religijotyrininkas G. Beresnevičius aprašė keturis senovės lietuvių dievų lygmenis – tai aukštieji dievai, dievų „olimpas“, atmosferos dievai ir žemėpačiai, deivilai (dieviškos esybės).

Aukštieji dievai: Dievas, Perkūnas, Velnias, Laumė (arba Žvėrūna, Medeina). Dar metraščiuose minimi Zuikių dievas (spėjamas Žvėrių viešpats) ir Aušautas (spėjamas žalčių viešpats).

Dievų „olimpas“ (tie, kuriems dažniausiai būdavo aukojama per žemdirbystės ir gyvulininkystės šventes): Žemininkas (žemės dievas), Krūminė (javų deivė), Lietuvonis (lietaus dievas), Upinis (upių globėjas), Bubilas (medaus ir bičių dievas), Austėja (bičių dievė), Sutvaras (galvijų dievas), Ganiklis (piemenų dievas), Rūgutis (rūgščių patiekalų dievas) ir kt.

Atmosferos dievai ir žemėpačiai: Audros dievas (vandenys), Auska (saulės spindulių deivė), Bežlėja (vakarinė deivė), Brėkšta (sutemų deivė), Algis (dievų pasiuntinys), Medeina ir Ragaina (miškų deivės), Žemyna (žemės deivė), Lazdona (riešutų deivė) ir kt.

Deivilai (mažos dieviškos esybės, globojančios mažas sritis, iš kurių galima tikėtis greitos pagalbos): Budintoja (pažadina žmogų), Užpelenė (kampo deivė), Dugnai (prižiūri miltus), Rūgutis (rūgščių patiekalų dievas), Baubas, Maumas, Babaušis (vaikų gąsdintojai, baidyklės) ir kt.

Etnologas Libertas Klimka pagal dievybių charakteristikas ir veiklos kryptis sudarė 3 lygmenų senovės lietuvių dieviškojo pasaulio modelį.

Kosminis lygmuo

Dievas (Andojas, Aukštėjas, Praamžius...) – aukščiausioji baltų dievybė, pasaulio sutvėrėjas, teisybės principų kūrėjas.

Perkūnas (Diviriksas, Dundulis) – griaustinio, žaibų ir audros dievas.

Velinas (Patolas) – gyvulininkystės globėjas, požemio valdovas, tarpininkas tarp gyvųjų ir mirusiųjų .

Kalvis (Kalvelis, Teliavelis) – mitinis saulės sutvėrėjas, kūju nukalęs saulę.

Žvaigždikas (Svaikstiksas) – šviesos dievas.

Saulė – viena ankstyvųjų mitinių būtybių, tautosakoje įvardijama „motinėle‘‘.

Mėnulis – senasis laiko dievaitis.

Aušrinė – Saulės padėjėja rytinė žvaigždė (Veneros planeta)

Vaiva – lietaus deivė (vaivorykštė)

Leda (Lada) – žiemos dievaitė

Žmogaus lygmuo

Laima (Laimė, Dalia) – mitinė būtybė, lemianti žmogaus likimą jam gimstant.

Giltinė (Veliona) – mirties dievaitė.

Gabija (Užpelnė, Pelengabija) – duonos ir namų židinio dievaitė.

Javinė (Jievaras...) – rugio dvasia, jungianti žemdirbių kartas.

Pilnytis (Skalsa, Kurkas) – turto, skalsos, pritekliaus dievas.

Aitvaras – mitinė būtybė, nešanti žmogui svetimus turtus.

Babaušis (Baubas) – naktinė būtybė, besislepianti tamsiuose namo kampuose.

Maumas – būtybė, gyvenanti šulinyje.

Kaukas (Pagirnis, Barzdukas) – mitinė būtybė, namams atnešanti skalsą ir ūkio sėkmę.

Metų darbų lygmuo

Žemyna – augalų vešėjimo ir žemės derlumo deivė.

Žemėpatis (Žemininkas, Lauksargis) – žemdirbystės dievas.

Vaižgantas – linų, kanapių auginimą globojanti dievybė.

Gabjaujis (Jagaubis, Gavėnas) – darbus jaujoje globojantis dievas.

Ganiklis (Pergubrius, Jorė, Baubis) – naminių gyvulių ir piemenų globėjas.

Austėja – bičių ir šeimos dieviškoji globėja.

Dimstipatis – mitinis sodybos globėjas.

Aušlavis (Aušautas, Aušveitis) – sveikatos dievas, ligonių globėjas.

Bubilas (Bičbirbis) – vaisingumo ir linksmybių dievas.

Bangpūtys (Vėjopatis) – jūros ir marių valdovas.

Gardaitis (Bardaitis) – laivininkų dievas.

Ežerinis – vandens telkinių dievybė

Upinis – tekančių vandenų dievybė

Medeina (Žvorūna) – miško žvėrių valdovė ir globėja, medžioklės dievaitė.

Zuikių dievas – smulkių žvėrelių ir paukščių medžioklės dievybė

Giraitis (Girstis) – miško medžių globėjas.

Lazdona – riešutų dievaitė.

Ragana – miško dievaitė, žolininkė, aiškiaregė.

Laumė – pavakarių ir vandenų dievaitė.

Velykė –- pavasario, gamtos atbudimo dievybė

Algis – dievų pasiuntinys

Senovės lietuvių deivės ir dievai atgyja XX amžiaus lietuvių poezijoje (pvz., K. Bradūno, J. Vaičiūnaitės), šiuolaikinėse istorinėse nuotykių apysakose (pvz. Skomanto kronikose Belaisvis, Vilkė, Užkeiktas lobis, Dievų valia ir kt.), apysakose-pasakose (pvz., J. Žilinsko Gugis – girių kaukas ir žmonių draugas).