Titulinis > Mokymosi objektai

Lietuvių tautosaka: sakmių, padavimų, pasakų prasmės

Lietuvių pasakojamosios tautosakos (sakmių, padavimų, pasakų) prasmės

Lietuvių pasakojamosios tautosakos kūrinių (sakmių, padavimų, pasakų, anekdotų) prasmių pasaulį jungia lietuvių tautos pasaulėjautos, etnografinių buities ir dvasinių papročių pagrindai, skiria atskleidžiamos temos, keliamos problemos, išsakomos mintys.

Tema – tai, kas kūrinyje vaizduojama svarbiausia. Pvz.: Pasaulio kūrimo sakmių: dangaus kūnų ir dievybių santykiai, Žemės, žmogaus, gyvūnų ir augalų sukūrimas, Žemės tvarka ir kt. Senųjų tikėjimų sakmių: žmogaus susitikimai su mitinėmis dievybėmis, nepaprastomis būtybėmis, burtininkais, raganomis, nepaprastais reiškiniais ir kt. Padavimų: apie gamtos objektų (ežerų, upių, kalnų, akmenų...) kilmę, apie Lietuvos pilis ir piliakalnius, apie bažnyčias, apie Lietuvos vietovių vardų kilmę... Pasakų: gyvūnų ar žmonių gyvenimas, nuotykiai, kelionės, kovos, pasiekimai.

Problema – kūrinyje keliamas, numanomas ar sprendžiamas klausimas. Pasaulio kūrimo sakmių: pvz., kaip atsirado visata, žemė, dangus, žmogus, gyvūnai? Senųjų tikėjimų sakmių: pvz., kaip elgtis susitikus nepaprastas būtybes ar susidūrus su keistais reiškiniais? Padavimų: pvz., kaip įminti ežerų, upių, kalnų, vietovių pavadinimų kilmės paslaptis? Pasakų: pvz., kaip nugalėti kliūtis, laimėti kovas, įveikti sunkumus, pasiekti gėrio pergalę prieš blogį?

Pagrindinė mintis – tai, kas kūriniu pasakoma ar suprantama perskaičius / išgirdus / pamačius svarbiausia. Pasaulio kūrimo sakmių: pvz., pasaulis sukurtas ir turi būti tvarkomas pagal dievų skirtas taisykles. Senųjų tikėjimų sakmių: pvz., žmogus turi paklusti dieviškajai tvarkai, bet gali ir turi kovoti su piktosiomis jėgomis. Padavimų: pvz., viskas pasaulyje turi savo pradžią ir gali būti paaiškinama. Pasakų: pvz., gėris turi nugalėti blogį, išmintis – kvailumą, viltis – neviltį.