Literatūra: humoristinės literatūros ypatybės

Humoristinė [lot. humor – organizmo skystis, manyta, lemiąs žmogaus būdo savybes] literatūra – tai nuotaikingi, žaismingi, keliantys juoką tautosakos ir grožinės literatūros kūriniai. Humoristinio pobūdžio gali būti įvairių žanrų kūriniai: patarlės, priežodžiai, greitakalbės, skaičiuotės, žaidimai, rateliai, pasakos, sakmės, literatūrinės pasakos, literatūrinės sakmės, apysakos-pasakos, eilėraščiai, apsakymai, romanai ir kt.

Pvz. Greitas kaip apatinė girnapusė (priežodis). Gervė gyrūnė gyrėsi gerą girą girioje gėrusi (greitakalbė). K. Borutos apysaka-pasaka „Jurgio Paketurio klajonės“, R. Černiausko „Sliekų pasakos“, V. V. Landsbergio „Obuolių pasakos“ , J. Erlicko, L. Degėsio eilėraščiai ir kt.

Komiškoji [gr. komikos – linksmas] literatūra – tai komiškų žanrų kūriniai. Tokie žanrai yra anekdotai, epigramos, satyros, komedijos, humoreskos ir kt.

Pvz.

– Jonuk, ką gali pasakyti apie gandrą?

– O, tai labai protingi paukščiai, nes, dar neprasidėjus mokslo metams, išskrenda į šiltuosius kraštus. (Anekdotas)

Humoristiniai (komiški) tekstai – linksmi žodiniai, rašytiniai, vaizdiniai kūriniai ar jų ištraukos.

Pvz.

Aš norėjau dar daug ko paklausti,

Aš norėjau tau ranką paspausti,

Bet bijojau, nes nežinojau,

Ką paduosi man – ranką ar koją.

(Ištrauka iš L. Degėsio eilėraščio „Šimtakojis“)