Literatūra: poezijos kūrinių pasaulis

Kadangi poezijos kūriniai gali būti ilgi pasakojimai (poemos), išmintingi pamokymai (pasakėčios), vaidingi, jausmingi arba daugiaprasmiai eilėraščiai bei poetinės dramos, todėl šiuose kūriniuose vaizduojamų pasaulių horizontai labai įvairūs. Pravartu išmanyti kai kuriuos bendruosius poetinių kūrinių vaizduojamo pasaulio elementus.

I pvz. Skaitydami atkreipkite dėmesį į laiką, vietą, peizažą, veikėjus ir įvykius.

Aidas Marčėnas

Lapkričio vėjai

Vasaroj nebesutilpę,

įsisiautę švilpia Vėjai.

Braška medžiai. Ir nusilpę

blaškos lapai. Vakarėja.

Namuose jauku ir šilta.

Krosnyje ugnelė žydi.

Per visus pasaulio tiltus

Vėjai Rudenį išlydi.

Laikas – tai nuorodos, kada vyksta poetinis vyksmas (lapkričio vakaras).

Vieta (erdvė) – įvardijimas, kur vyksta poetiniai įvykiai (atšiaurus pasaulio gamtos ir jaukus namų pasaulis).

Veikėjai – tai kalbantysis „aš“, veikiantys žmonės arba įasmeninti (suteikiant žmoniškų savybių) gamtos reiškiniai, augalai, daiktai (Vėjai, medžiai, lapai, ugnelė, Ruduo).

Veiksmas / vyksmas - tai, kas vyksta, nutinka veikėjams ar kalbančiajam (vėjai švilpia, medžiai braška, ugnelė žydi, vėjai Rudenį išlydi).

Peizažas [pranc. paysage < pays – kraštas, vietovė]– gamtos vaizdas dailės ar literatūros kūriniuose (švilpia Vėjai, braška medžiai, blaškos lapai, vakarėja).

Taigi tai išorinio vaizdo aprašymo (vėjuotas lapkričio vakaras) ir papasakoto įvykio (Rudens išlydėjimas) eilėraštis.

II pvz. Skaitydami atkreipkite dėmesį ne tik į laiką, vietą, peizažą, veikėjus ir įvykius, bet ir į kreipimąsi į skaitytoją: ko prašoma, klausiama, kodėl?

Aidas Marčėnas

Pirmoji rudens šalna

Paklausyk, kaip graudžiai rauda

rudeniniais smuikais vėjai.

Ar numirti žiogui skauda?

Gal pagelbėt jam galėjai?

Abejinga Saulė kelias

ir Šalna tokia tyra.

Neliūdėk. Padėt žiogeliui

nieks negali. Taip yra.

Laikas (rudens šalnos), vieta ir peizažas (apšerkšnijusi gamta, šalta Saulė), veikėjai ir veiksmai (rauda vėjai, miršta žiogas, Saulė kelias, krinta Šalna).

Poezijoje gali būti kreipiamasi į asmenį ar įasmenintą gamtos reiškinį: Tu – eilėraščio skaitantysis, kiekvienas iš mūsų, Žemės gyventojų.

Kalbėjimas-kreipimasis – tai kalbančiojo prašymas, klausimai skaitančiajam, paguoda ir atsakymai: paklausyk, ar skauda, ar galėjai, neliūdėk, nieks negali, taip yra.

Šis eilėraštis jungia išorinį gamtos vaizdą su žmogaus vidiniu pasauliu: žadina atidumą, atjautą, išmintingai nusako pagrindinį gamtos rato dėsnį.