Pagalvokite, ką galite pasakyti apie... eilėraščius... Kuo ypatingi šie tekstai? Kokius jų požymius laikytumėte išskirtiniais?
Kokius eilėraščius esate skaitę, kuriuos mokate atmintinai? Ar esate jau sukūrę savų eilėraščių? Jei taip, tai prisiminkite, kodėl ir kaip jie „atsirado“...
Pabandykite patys atsakyti į šiuos klausimus: kodėl kuriami eilėraščiai? kam kuriami? kaip sukurti eilėraštį? Paskui skaitykite pavyzdžius ir stenkitės juos susieti su savo patirtimi.
I pvz.
Kartais eilėraštis „pasirašo“ pats – netikėtai net pačiai (-iam) kūrėjai (-ui) ant popieriaus lapo atsiranda kelios eilutės:
Lėtai lėtai
Lengvai lengvai
Linguoja laukuose
Linai.
Giliai giliai
Gailiai gailiai
Į tolius mėlynuosius
Panirai.
Kai eilėraštis „pasirašo“ pats, belieka sugalvoti jam pavadinimą. Ilgesys? (Įsi)žiūrėjmas? Vakarėjant? O gal palikti be pavadinimo?
II pvz.
Kartais žmogų gali varginti koks nors klausimas, tema ar paskirta užduotis parašyti eilėraštį pagal pateikiamus reikalavimus arba laisvai pasirinkus savo temą ir raišką. Tada pirmiausia galvojamas pavadinimas ir kviečiami su ta tema susiję pojūčiai, vaizdiniai ar sąskambiai, melodijos.
Vasaros vakaras
Diena vakarėja,
Šešėlis ilgėja,
Miglon įsisupai...
Įsisvajojai,
Įsigalvojai,
Rason įbridai...
III pvz.
...O kartais eilėraščiai sukuriami kaip burtai ar mįslės...
Saulėgrąža
Juodam nakties atlape:
Mėnulis.
(A. Nyka-Niliūnas „Clair de lune“)
Šiltą vakarą
Viršum ežero
Mažos šaudyklėlės
Muselėms tinklus audžia.
(L. Gutauskas „Kregždės“)
... O kartais... Pagalvokite, prisiminkite... Juk eilėraštis – nedidelis eiliuotas kūrinys. Tai labiausiai neapibrėžtas lyrikos žanras: gali būti parašytas bet kuria eilėdaros sistema, rimuotas arba ne, įvairios tematikos ir kompozicijos. Būna net eilėraščių proza... Daugybė kelių ir takelių į Poezijos žemę...