Tekstų kūrimo laboratorija: informacinių tekstų rengimo gairės

Informacija [lot. informatio – išaiškinimas, pranešimas] – įvairios žinios, perduodamos vienų asmenų kitiems žodžiu, raštu arba žiniasklaidos priemonėmis.

Kodėl, kaip ir kokie senų senovėje atsirado pirmieji informacijos (pranešimų) ženklai?

Ar galėtumėte įsivaizduoti, kad senoviniai laiškai – tai audėjų išaustos juostos, kalvių nukalti žalvariniai papuošalai, tėvynės gynėjų įžiebti laužai ant kalvų?

Ar galėtumėte įsivaizduoti, jog dideli akmenys su įrėžtais ženklais – tai senovės žvaigždėlapiai, žemėlapiai, gal net laikraščiai?

Apie senovės ženklų paslaptis galite paskaityti lietuvių mokslininkų archeologų knygose – pvz., Petro Tarasenkos „Pėdos akmenyje“ (Vilnius, 1958) ir Laimos Nakaitės „Žalvariniai senolių laiškai“ (Vilnius, 1983).

Kas būdinga šiuolaikiniams informacijos perdavimo tekstams?

...Nuo senovės laikų praėjo daug metų, informacijos ženklai keitė ir keičia savo formas ir turinį... Kaip svarbią informaciją perduodate jūs? Ką mokate, ko norėtumėte išmokti?

Kokius šiuolaikinius tekstus galima pavadinti tik informaciniais, jei pati rašto prigimtis pirmiausia buvo susijusi su siekiais pranešti, perduoti žinią?

Informaciniais tekstais galima pavadinti tuos, kuriems informacijos sklaida yra pagrindinis siekis. Taigi tokiais galėtume vadinti kvietimus, laiškus, interviu, gyvenimo aprašymus ir kt. – jie gali būti buitinio, meninio, administracinio, publicistinio, mišraus pobūdžio – tai lemia jų paskirtis ir rašančiojo pasirinkimas.

Mokomieji informaciniai tekstai kuriami atsižvelgiant į reikiamų žanrų rašymo taisykles ir sėkmingai gali būti taikomi gyvenimo praktikoje (pvz., per lietuvių kalbos pamoką gražiai pagal taisykles parašytą ir iliustruotą sveikinimą galima iš tikrųjų išsiųsti adresatui).