Informacinių tekstų rengimo gairės: laiškas
Laiškas – tai asmens (asmenų) rašytinė žinia kitam asmeniui (asmenims), siekiant pasidalyti žiniomis / mintimis, pateikti klausimus tikintis atsakymo.
Senovės laiškas – tai piešinys ant beržo tošies, mazgais suraišiota virvė, nuausta juosta, šumeriški įspaudai molio lentelėse, egiptietiški hieroglifai ant papiruso... ar...
Šiais laikais laiškas – tai rašytinis pranešimas, rašomas popieriuje, kompiuterio ar telefono ekrane. Šie laiškai gali būti buitiniai (rašomi kasdieniais reikalais šnekamąja kalba), administraciniai (rašomi į kokią nors oficialią įstaigą arba iš jos oficialia kalba), publicistiniai (skelbiami žiniasklaidoje), meniniai (rašomi pasitelkus vaizduotę ir kalbos menines priemones), mišrūs (derinami įvairūs požymiai).
Visi laiškai rašomi atsižvelgiant į bendras laiškų rašymo taisykles.
Laiško modelis (kai kurių dalių gali ir nebūti)
I. Miesto ar vietovės, iš kur rašomas laiškas, pavadinimas ir data.
II. Pasisveikinimas su adresatu (Sveikas gyvas...Sveiki... Laba diena...) arba tiesiog kreipinys (Miela Močiute, Brangus Seneli...).
III. Padėka už laišką, jei buvo gautas (Dėkui už Jūsų laišką...).
IV. Mandagus pasiteiravimas apie asmenį (Kaip sekasi... Kaip gyvenate?..) ar jo reikalus (Ar jau žydi Jūsų sodas?).
V. Pasakojimas apie save ar adresatams rūpimus dalykus.
VI. Atsisveikinimas ir palinkėjimai (Sudie... Iki... Linkiu Jums...).
VII. Laiško autoriaus vardas (jei reikia – ir pavardė).
VIII. P. S. (post scriptum lot. – po to, kas jau parašyta) – prierašas, jei kas nors pamiršta svarbaus pasakyti laiške.
IX. P. P. S. (post post scriptum lot. – ir dar kartą po to, kas jau parašyta) – dar vienas prierašas, jei dar kas nors nepasakyta.