Titulinis > Mokymosi objektai

Tekstų kūrimo laboratorija: pasakų be galo modeliai

Pasakos be galo – tai trumpi kūrinėliai, dažniausiai susidedantys iš gudriai jungiamo ir kartojamo vieno motyvo. Juos taikliai apibūdina galbūt iš tokio paties pobūdžio pasakos kilęs priežodis „Užkliuvo už varčios ir vėl iš pradžios...“

I. Pasakos su jungiamąja pasikartojimą skatinančia grandimi

Pvz. „Gaidys ant tvoros“

Tupi gaidys ant tvoros. Kai tas gaidys užgiedos, aš paseksiu nuo pradžios. Tupi gaidys ant tvoros, kai....

II. Pasakos su jungiamuoju dialogu

Pvz. „Raudona kepuraitė, geltona pajuostaitė“

Buvo diedas su raudona kepuraite, boba su geltona pajuostaite. Ar pasakot?

– Pasakot.

– Tu sakai pasakot, ir aš sakau – pasakot. Buvo diedas...<...>

– Nepasakot.

– Tu sakai – nepasakot, ir aš sakau – nepasakot.

III. Pasakos su „užsikirtimu“ („sugedusi plokštelė“, „persisukimas“)

Pvz.Trys paukščiai“

Buvo toks stiklinis kalnas. Ir jis buvo labai aukštas. Ant jo niekas negalėjo užlipti nei užeiti pažiūrėti, kas yra. Iš kur atlėkė trys paukščiai. Lėkė lėkė, lėkė lėkė... Pailsta, tai repetoja. Repetos repetos, tai eina. Eis eis, tai lekia. Lėkė lėkė ir t. t.

IV. Kantrybę bandančios pasakos

Pvz. „Ožkos eina per tiltelį“

Senas senelis turėjo daug ožkų. Tas ožkas jam reikėdavo varyti per labai siaurą tiltelį, per kurį tik viena ožka galėdavo eiti. [Ilgai tyli]

– Na, sakyk toliau!

– Palauk, dar ožkos per tiltelį neperėjo.

V. Gudraus žodžio pasakos

Pvz. „Gana“

Kitą kartą šeimininkas turėjo tris kates Rylą, Brylą ir Gana. Kokie jų vardai?

– Ryla, Bryla ir Gana.

– Na, kad gana, tai daugiau nebekartosiu!