Tekstų kūrimo laboratorija: pranešimas (žinutė)

Apie ką pirmiausia pagalvojate išgirdę žodžius pranešimas arba žinutė ? Turbūt apie SMS, o gal apie mokytojo pranešimą tėveliams? Ar ilgai mąstote prieš rašydami žinutes tėvams, draugams, mokytojams? Kokias patys gaunate žinutes? Ką iš jų turinio ir formos galite pasakyti apie jų siuntėjus, ką – apie save kaip žinučių rašytojus?

Skaitydami žinučių pavyzdžius iš tautosakos ir grožinės literatūros, sekite, kas būdinga skirtingų laikų žinučių formai ir turiniui, pagalvokite, kodėl verta tai išmanyti, ką galima būtų pritaikyti savo gyvenimo praktikoje.

I pvz. – žinutė (į medį įsmeigtas peilis)lietuvių liaudies pasakoje „Apie du panašius brolius“

Taip susitarę, įkišo į pušį abu po peilį ir sukalbėjo: katras pirma sugrįš į tą vietą, tuoj pažiūrės vienas kito peilį. Jeigu katro peilis bus surūdijęs, tai tas bus jau miręs. Paskui atsisveikino abu ir nujojo: vyresnis į dešinę, o jaunis į kairę. <...>

Jauniui jo broliui nusibodo keliauti po pasaulį, ir sugrįžo jis į tą pusę, kur abu su broliu buvo sukišę peilius. Atrado brolio peilį surūdijusį ir tarė:

– Mano brolį jau nelaimė ištiko – eisiu jo ieškoti.

(žinutė – sutartinis dviejų žmonių ženklas, įgaunantis magiškų galių ir suprantamas bei svarbus tik jiems abiem)

II pvz. – žinutė (žiedas ir paukščio balsas)lietuvių liaudies pasakoje „Devyniabrolė“

Sesuo nusimovė nuo piršto savo žiedą, padavė gegužei ir liepė nunešus atiduoti jaunėliui broliui ir pasakyti, kad devyngalvis jau pusę ąžuolo nugraužė. „Devyni broliai – kukū! / Jūsų seselė - kukū! /Pati dešimta – kukū! / Ąžuole sėdi –kukū! / Devyniagalvis – kukū! /Ąžuolą graužia – kukū!“

(žinutė – atpažįstamas artimo žmogaus daiktas, žinutė – gegutės kukavimas – nelaimė)

III pvz. – žinutė (jūros bangos spalva) lietuvių liaudies pasakoje „Eglė žalčių karalienė“

Praėjus devynioms dienoms, Eglė atsisveikino su visa gimine, nuėjo į pajūrį ir šaukia Žilviną:

Žilvine, Žilvinėli!

Jei tu gyvas – pieno puta,

Jei negyvas – kraujo puta.

Sutviksėjo, sujudo jūra iš pat dugno, ir Eglė pamatė atplaukiant atliūliuojant su bangomis kraujo putą.

(žinutė – sutartas magiškas pranešimas apie gyvybę ar mirtį)

IV pvz. – žinutė (raštelis)lietuvių liaudies pasakoje „Pavydūs broliai“

Tada jie parašė raštelį, kad du broliai, tokio ir tokio karaliaus sūnūs, iškeliauja į pasaulį laimės ieškoti, prilipdė tą raštelį apačioj stalo ir išjojo. <...> Praėjo penkiolika metų. Jau ir šitas karalaitis užaugi didelis. Vieną kartą atrado jis apačioj stalo prilipdytą raštelį ir perskaitęs sužinojo apie savo du brolius.

(žinutė – raštu perteikta informacija)

V pvz. – žinutė (tėvams) A. Lindgren apysakoje „Kalis Bliumkvistas ir Rasmusas“

Sveiki! Nekelkite triukšmo! Aš trumpam išėjau kariauti, tikiuosi tuoj sugrįžti tralialia. Eva Lota

(pasisveikinimas, vaizdinga kalba, humoras, parašas)

V pvz. – žinutė (mįslė) R. Kolonaičio apysakoje-pasakoje „Šaunusis ketvertukas prasmegusioje pilyje“

– Žiūrėkite, vaiduoklis! – išgąstingai riktelėjo Joris, rodydamas Vikai keistai susipynusią medžio šaknį, prie kurios buvo užrašas „Salos šeimininkas“. Vika iš netikėtumo krūptelėjo, o likusi trijulė susijuokė.

(žinutė – gąsdinanti ir viliojanti magiška paslaptis)

VI pvz. žinutė (iššūkis priešams) A. Lindgren apysakoje „Kalis Bliumkvistas ir Rasmusas“

Šią naktį mėnesienos šviesoje mano tėvų pilyje puota. Raudonosios rožės švęs garbingojo Dodžiojo Mumriko atgavimą iš pagonių. Dėmesio!!! Netrukdykite mums!!! Visi šliaužiojantys Baltųjų Rožių niekšeliai bus kariami be gailesčio.

Sikstenas

Riteris ir Raudonųjų Rožių vadas

Dėmesio! 12 valandą pilies griuvėsiuose

(žinutė – provokuojantis žaidimo pranešimas; tikslios laiko ir vietos nuorodos; vaizdinga kalba, perkeltinės prasmės, humoras)

VII žinutė (peilis ir raštelis) A. Lindgren apysakoje „Pavojingas Kalio Bliumkvisto gyvenimas“

Žolėje styrojo įsmeigtas suomiškas peilis, o jo smaigalys laikė popieriaus lapelį. Tai buvo Anderseno peilis, Kalis su Eva Lota jį pažino. Lapelyje buvo vienintelis žodis: Jontė.

(žinutė – daiktinė ir žodinė informacija, suprantama tik tam tikriems asmenims: pagrobtas Andersenas nugabentas pas Jontę)

VIII žinutė (pranešimas slapta kalba) A. Lindgren apysakoje „Pavojingas Kalio Bliumkvisto gyvenimas“

– Ei-kok-i-tot lol-ė-tot-ai, – tyliai tarė Kalis. – Pop-oplol-i-coc-i-joj-a tot-io-joj bob-u-sos čoč-ia.

Andersas ir Eva Lota nustebę spoksojo į jį. Kaip policija gali tuoj atvykti? Ar tik jis nemano galįs ją pasikviesti mintimis.

(žinutė slapta žaidimo kalba, suprantama tik Baltosios Rožės riteriams)

Taigi pranešimas arba žinutė – trumpa žinia, perduodama vienų asmenų kitiems tam tikrais slaptais ar visiems suprantamais ženklais (garsais, judesiais, daiktais, piešiniais, žodžiais, raštu ar kt.), siekiant tam tikrų tikslų. Rašytinė žinia gali būti pranešama vienu žodžiu ( taip, ne, šiandien...), vienu sakiniu (Svečiai jau Vilniuje.) ar keliais rišliais sakiniais ( Sveikas, Sauliau. Jau laikas. Laukiu prie brastos. Vilius). Ji gali būti suprantama visiems (Mes laimėjome!), užšifruota (A1, B5, K7), nusakoma sutartinėmis frazėmis (Tikras tigras) ar dar kitaip – tai priklauso nuo žinias perduodančiųjų ir jų laukiančiųjų susitarimų, santykių ar etiketo reikalavimų.

Kad ir kaip skubiai būtų siunčiamos žinutės, vertėtų prisiminti liaudies išmintį, jog geriau devynis kartus pamatuoti, o tik dešimtą kirpti ir žodis – ne žvirblis, išskrido – nesugausi.