Teatro aikštė

Šis mokymosi objektas supažindins jus su drama. Klausydami tekstus sužinosite, kas yra teatras ir kuo ypatinga draminė kalba. Pasimokysite sukurti savo namų ar klasės teatrą. Atlikę užduotis mokėsite atsirinkti reikiamą informaciją, žinosite, kaip nusakyti teksto temą, problemą bei pagrindinę mintį. Mokėsite dramos kūrinį palyginti su kitais tautosakos ir grožinės literatūros tekstais.

Mokymosi uždaviniai Užduočių lapai Patarimai

Mokymosi objektą sudaro trys skirtingo pobūdžio tekstai ir 4 sąveikiosios užduotys kiekvienam iš jų.

I lygyje – ištrauka iš Eugenijos Jankutės knygos „Žaiskime teatrą“ – nuotaikingas pasakojimas apie tai, kaip sukurti savo teatrą. Išklausę šį tekstą mokiniai sužinos, kas būdinga teatrui, kuo jis skiriasi nuo paprastų kasdieniškų žaidimų, susipažins su svarbiausiomis teatro sąvokomis. Mokymosi objektas parankus norint mokinius sudominti teatro menu, paraginti patiems pabandyti sukurti savo teatrą. Tekstas suteikia žinių apie dramą kaip ypatingą literatūros rūšį, o užduotys tas žinias įtvirtina, be to, moko nusakyti pagrindinę teksto mintį, tikslą.

II lygio tekstas – interviu su garsia teatro aktore Nijole Gelžinyte ištrauka, publikuota Bernadetos Markevičienės knygoje „Apie Eleną Bindokaitę ir jos vaikų teatrą“. Paklausę jos, mokiniai susipažins su aktorės vaikystės teatru, sužinos, kuo jis buvo ypatingas, ką būsimoji aktorė jame patyrė ir ko išmoko. Aktorės vaikystės prisiminimai žavi nuoširdumu, atskleidžia praėjusių laikų vaikų gyvenimo specifiką, parodo, kad svarbiausi dalykai gyvenime nesikeičia. Užduotys parankios gilinant teksto suvokimo įgūdžius.

III lygyje – Sigito Gedos pjesės „Dainuojantis ir šokantis mergaitės vieversėlis“, sukurtos Brolių Grimų pasakos motyvais, ištrauka. Mokymosi objektas parankus jau susipažinus su dramos specifika, analizuojant dramos kūrinius. Šiame MO panaudota pjesės pradžios ištrauka, kur, be draminio dialogo, skamba dainos, klausant suprantama, kad veikėjai ne tik kalba, bet šoka ir dainuoja. Klausydami mokiniai galės įsitikinti, kad drama – sinkretinė literatūros rūšis. Galima pjesės ištrauką analizuoti ir lyginamuoju principu, panaudojant Brolių Grimų pasaką. Tuomet verta su mokiniais padiskutuoti apie kalbos, poezijos, muzikos ir šokio dermę, dramos raiškos ypatumus, skirtingas meno kūrinio interpetacijas. Atsiranda galimybė integruoti literatūrą ir muziką.

Rodyti per visą ekraną

Atsisiųsti Pranešti apie klaidą

+ 49

- 29

Peržiūrėta: 2097

Susiję mokymosi objektai

Žinynas

Mokymas(is) mokytis: klausymo(si) menas

Mokymas(is) mokytis: klausymo(si) menas

Pasakojamosios tautosakos tekstų klausymas I. Pasirengimas klausytis Jei nesinori klausytis, sunku susikaupti klausymuisi, dažnai nesiseka suprasti, įsiminti klausomo teksto, vertėtų prieš klausant pasirengti šiai veiklai, sugalvojant motyvą (-us), kodėl verta, prasminga būtų išklausyti ir suprasti lietuvių...
Literatūra: dramos kūrinių (filmų) prasmės

Literatūra: dramos kūrinių (filmų) prasmės

Dramos (kaip ir epo bei lyrikos) kūrinių (filmų) prasmės – tai šių kūrinių temos, problemos, jausmai, nuotaikos, pagrindinės mintys. Visa tai išsako tiesiogiai patys dramų (filmų) veikėjai arba tai nujaučia / patiria / supranta atidūs dramų (filmų) žiūrovai.
Literatūra: dramos kūrinių (filmų) pasaulis

Literatūra: dramos kūrinių (filmų) pasaulis

Dramos kūriniai (arba filmų scenarijai) nuo kitų grožinės literatūros kūrinių jau nuo pirmųjų eilučių skiriasi savo struktūra: po pavadinimo iš eilės surašomas veikėjų sąrašas ir trumpi veikėjų apibūdinimai. Pvz. Veikėjai Tėvas Mergaitė – jo dukra Vieversėlis ir t.t.
Literatūra: dramos kūrinių kalba

Literatūra: dramos kūrinių kalba

Kadangi drama – viena iš grožinės literatūros rūšių (šalia epo ir lyrikos), tai ir jos kalba gali pasižymėti visomis meninėmis priemonėmis: pvz., epitetais arba vaizdingais veiksmažodžiais (vaizdingai asmens, daikto, reiškinio ar veiksmo ypatybę arba veiksmą nusakančiais žodžiais), įasmeninimais...
Literatūra: dalykinių tekstų ypatybės

Literatūra: dalykinių tekstų ypatybės

Literatūra [lot. litteratura – tai, kas parašyta] – visos žmonijos, kurios nors šalies, tautos arba laikotarpio grožinių (meno), dalykinių (pagrįstų faktais, dėsniais, informacija) ir kitokių (religinių, filosofinių, asmeninių ar kt.) raštų visuma.
Literatūra: dramos (teatro) meno savitumas

Literatūra: dramos (teatro) meno savitumas

Drama. Dramos ištakos. Tragedija. Komedija. Dramos istorija. Šiuolaikinė drama. Pjesė. Pjesė-pasaka. Drama [gr. drao – veikti] – viena iš trijų pagrindinių literatūros rūšių (šalia epo ir lyrikos) – tai literatūros kūrinys, kuriame vaizduojamieji įvykiai atskleidžiami per veikėjų kalbą (monologus ir...

Teatro aikštė

Teatro aikštė

1 rinkinys

Susiję mokymosi objektai