Kopimas į Pasakų kalną – tai rašytojų ir savo vaizduotės pasaulių pažinimas. Skaitydami, klausydami ir žaisdami tyrinėsite literatūrines pasakas ir apysakas-pasakas. Žiūrėsite ir aptarsite animacinį filmą-pasaką „Ką kuždėjo Nidos kopa“. Rašydami ir žaisdami mokysitės įveikti nosinių balsių rašybos ir kreipinio skyrybos sunkumus. Kursite savos išmonės tekstus. Mokydamiesi svarstysite, iš kur ir kaip gali rastis žmonių kūrybos stebuklai.
Veiklos sritys:
Skaitymas, literatūros (kultūros) pažinimas, Rašymas
Suprasiu pasakojimo sandarą (užuomazga, veiksmo eiga, kulminacija, atomazga).
„Istorija”– kūrybinio rašymo žaidimas. Pasirinkdami aplinkas, veikėjus, detales mokiniai sukurs šiuolaikinę pasaką. Rekomenduojama šią užduotį skirti tada, kai mokiniai jau suvokia pasakų žanrinį savitumą bei pasakojimo sandarą (užuomazga, veiksmo eiga, kulminacija, atomazga). Reikia priminti, kad vertinamas bus ne tik turinys, struktūra, raštingumas, bet ir raiška. Siekdami įtaigumo kūrėjai tekstuose gali vartoti pateiktus epitetus, sinonimus, frazeologizmus. Jei patiems sunku sugalvoti veiksmo vietą ar laiką, rekomenduojama pasinaudoti siūloma pagalba. Mokant pasirinkti veiksmo aplinkas, veikėjus bei detales būtų naudinga aptarti keletą gražiai iliustruotų pasakų knygų. Išspausdinus pasakas galima parengti mokinio arba visos klasės pasakų knygą.
Literatūrinės išmonės tekstų (literatūrinių padavimų, sakmių, pasakų, apysakų-pasakų) kalba – tai rašytojų sukurtų kūrinių žodžiai, posakiai, sakiniai, iš kurių susidaro meniniai vaizdai ir prasmės. Vaizdingi, įtaigūs, originalūs tiesioginės ir perkeltinės reikšmės žodžiai ir posakiai yra...
Literatūrinės išmonės kūrinių (literatūrinių sakmių, padavimų, pasakų, apysakų-pasakų) vaizduojamasis pasaulis – tai rašytojų sukurtų kūrinių laikas, aplinka, veikėjai, nuotykiai. Apibūdinti kūrinio vaizduojamąjį pasaulį – tai tarsi atsakyti į klausimus: kada? Kur? Kas? Su kuo? Ką veikia? Ir kt.
Literatūrinės išmonės kūrinių prasmės – tai šių kūrinių temos, problemos, jausmai, nuotaikos, pagrindinės mintys.
Tema – tai, kas kūrinyje vaizduojama svarbiausia. Literatūrinės išmonės kūrinių temas dažniausiai nusako kūrinių pavadinimai (pvz., H. K.
Literatūrinės išmonės kūrinių skiriamasis bruožas – menine vaizduote pagrįstų literatūros pasaulių sukūrimas. Tai rašytojų sukurti grožinės literatūros kūriniai, kuriuose tęsiamos, plėtojamos, keičiamos pasakojamosios tautosakos tradicijos ir vyrauja arba su tikrove susipina fantazijos pasauliai.
Lietuvių pasakos labai įvairios, susijusios ir su kitų pasaulio tautų pasakomis, ir su senaisiais lietuvių tautos tikėjimais, papročiais bei su žmonių svajonėmis, vaizduotės išradimais.
Dauguma lietuvių pasakų (pvz., žvėrių, stebuklų) yra sudarytos iš nuoseklaus tradicinio pasakojimo grandinės, gali būti...
Literatūra: literatūrinės išmonės kūrinių kalba