Ieškoma pagal žodžius, kurių kiekvieną sudaro trys ar daugiau simbolių.
Pasirinkite, pagal kokius kriterijus norite ieškoti svetainėje pateikiamos mokymosi medžiagos.
Klasė
[Pasirinkite]
Veiklos sritis
[Pasirinkite]
Kalbėjimas ir klausymas
Skaitymas, literatūros (kultūros) pažinimas
Rašymas
Tema
[Pasirinkite]
Gebėjimai, žinios ir supratimas
[Pasirinkite]
1.1. Nurodyti aiškiai išreikštus autoriaus tikslus (informuoti, sudominti, įtikinti). Suformuluoti klausomo teksto temą, tiesiogiai išreikštą pagrindinę mintį.
1.1.1. Suprasti klausymosi svarbą bendraujant ir laikytis susitartų tinkamo klausymosi taisyklių.
1.1.2. Skirti monologą ir dialogą.
1.1.3. Suprasti, kad įvairiais tekstais siekiama įvairių tikslų.
1.1.4. Skirti teksto tikslą, temą ir pagrindinę mintį.
1.1.5. Glaustai atpasakoti tekstą ar jo dalį, neiškreipiant esmės.
1.1.6. Pasižymėti nurodytą informaciją.
1.10. Taikyti mokytojo pasiūlytas strategijas rengiantis kalbėti ir kalbant. Mokytojui padedant apmąstyti savo kalbėjimo ir klausymo veiklą: paaiškinti, kas pasisekė, kas – ne, kodėl, ką kitąkart reikėtų daryti kitaip.
1.10.1. Suprasti, kad norint geriau atlikti įvairias kalbėjimo užduotis verta pasinaudoti tinkamomis strategijomis.
1.2. Vertinti klausomo teksto turinį ir raišką bei kalbėjimo kultūrą: išsakyti savo nuomonę, remiantis patirtimi.
1.2.1. Grupuoti informaciją: įdomi – neįdomi, žinoma – nežinoma, aiški – neaiški.
1.2.2. Atpažinti, tinka ar netinka kalbinė raiška konkrečiai situacijai.
1.2.3. Suprasti, ar kalbėtojas susikaupęs, gerai pasirengęs, ar aiškiai suformulavo kalbos tikslą, ar tinkamai pradėjo ir pabaigė kalbą.
1.2.4. Atpažinti kalbėjimo toną (iškilmingas, neutralus, pajuokiamas (humoristinis)), neutralią ir emociškai nuspalvintą leksiką, retorinius klausimus, pakartojimus. Paaiškinti jų paskirtį.
1.2.5. Pasidalinti įspūdžiais apie nežodines priemones: kalbėtojo žvilgsnį, gestus, mimiką, kūno laikyseną.
1.3. Sąmoningai klausytis, taikyti mokytojo pasiūlytas aktyvaus klausymosi strategijas.
1.3.1. Suprasti, kaip reikia klausytis (dėmesys reikšminiams žodžiams, pauzių reikšmė, pasižymėjimo svarba).
1.4. Kalbėti atsižvelgiant į adresatą (bendraamžiai, artimieji, mokytojai, kiti suaugusieji) ir komunikavimo situaciją (neoficiali). Mokytojui padedant pasirinkti kalbinę raišką.
1.4.1. Suprasti, kad komunikacijos sėkmė priklauso nuo gebėjimo atsižvelgti į adresatą, tikslus, situaciją ir tinkamai pasirinkti priemones.
1.4.2. Skirti oficialią ir neoficialią kalbos vartojimo situaciją.
1.4.3. Sąmoningai pasirinkti žodžius, kai kurias sintaksines konstrukcijas (pvz., pilnieji, nepilnieji sakiniai), laikytis kalbos etiketo.
1.5. Tiksliai, aiškiai informuoti: apibūdinti daiktą, vietą, gyvūną, asmenį, nuosekliai papasakoti įvykį (Kaip tai atsitiko?), paaiškinti nesudėtingą procesą (Kaip tai daroma?).
1.5.1. Suprasti, kokią reikšmę turi informacijos tikslumas.
1.5.2. Skirti dalykinį ir meninį apibūdinimą.
1.5.3. Mokytojui padedant pasirinkti priemones, padedančias klausytojui suvokti informaciją (pvz., parodyti, nubraižyti, nupiešti, rasti tinkamų iliustracijų).
1.5.4. Skirti visumos įspūdį ir detalę.
1.5.5. Išdėstyti detales laikantis erdvinio nuoseklumo (pvz., viršus – apačia, kairė – dešinė, arti – toli), chronologinio principo (pasakojant įvykį).
1.5.6. Tinkamai vartoti būdvardžius, dalyvius, skaitvardžius, prieveiksmius objektams apibūdinti.
1.5.7. Tinkamai vartoti žinomus (ir iš kitų mokomųjų dalykų) terminus. 1.5.8.Taisyklingai vartoti informacinių technologijų terminus.
1.6. Siekiant saviraiškos ir sudominti pasakoti nuotykius, įvykius, grįstus patirtimi bei išmone.
1.6.1. Paaiškinti pasakojimo sandarą (užuomazga, veiksmo eiga, kulminacija, atomazga).
1.6.2. Pasakojant laikytis laiko sekos principo.
1.6.3. Siejant sakinius ir pasakojimo dalis tinkamai vartoti įvardžius, prieveiksmius (laiko, vietos), prielinksnines konstrukcijas, jungtukus.
1.6.4. Tikslingai vartoti tiesioginius, klausiamuosius, skatinamuosius sakinius, kreipinius.
1.6.5. Vartoti sinonimus, kad būtų išvengta kartojimosi. Vartoti vaizdingus žodžius, frazeologizmus.
1.6.6. Paaiškinti dažniau vartojamų sąmoningų nežodinių signalų (gestai, mimika, laikysena) reikšmę.
1.7. Išsakyti savo nuomonę apie gerai pažįstamus dalykus, vertinti, argumentuoti remiantis patirtimi.
1.7.1. Laikytis elementarios samprotaujamojo teksto struktūros: teiginys, argumentai, išvada.
1.7.2. Skirti teiginį ir argumentus.
1.7.3. Siekiant įtikinti vartoti tinkamas mandagumo formules, liepiamosios ir tariamosios nuosakos formas, įasmeninimus, emociškai nuspalvintus žodžius.
1.8. Dalyvaujant įvairaus pobūdžio pokalbiuose efektyviai klausytis, klausti, atsakyti, reikšti savo nuomonę.
1.8.1. Nurodyti esmines sėkmingo bendravimo prielaidas.
1.8.2. Laikytis pokalbio, diskusijos taisyklių.
1.9. Reikšti mintis žodžiu taisyklinga ir stilinga kalba: paisyti kalbos normų, kalbėti tiksliai ir aiškiai.
1.9.1. Suprasti, kad kalba nuolat kinta, kad kalbos taisyklingumas, pasirinktų žodžių tikslumas padeda klausytojui geriau suvokti prasmę.
1.9.2. Taisyklingai vartoti gramatikos konstrukcijas, įtrauktas į programos „Turinio apimtį“.
1.9.3. Laikytis leksikos normų.
1.9.4. Taisyklingai tarti garsus, intonuoti sakinius.
3.1. Rašyti atsižvelgiant į tikslą, situaciją, adresatą.
3.1.1. Suprasti, kad kalbinė raiška priklauso nuo tikslo, situacijos ir adresato.
3.1.10. Suprasti, kad atsižvelgiant į tikslą pasirenkamas tam tikras žanras. Žinoti, kad taisyklės, receptai, skelbimai, pranešimai apie įvykius skirti informuoti, juose pateikiama nuosekli, tiksli informacija, vartojami neutralūs žodžiai.
3.1.11. Skirti visumos įspūdį ir detalę.
3.1.12. Išdėstyti detales laikantis erdvinio (pvz., viršus – apačia, kairė – dešinė, arti – toli), chronologinio principo.
3.1.13. Vartoti būdvardžius, dalyvius, skaitvardžius, prieveiksmius objektams apibūdinti.
3.1.14. Laikytis elementarios samprotavimo struktūros (teiginys, argumentai, išvada).
3.1.15. Skirti teiginį ir argumentus.
3.1.16. Siekiant įtikinti vartoti tinkamas mandagumo formules, liepiamosios ir tariamosios nuosakos formas, įasmeninimus, emociškai nuspalvintus žodžius.
3.1.2. Skirti oficialią ir neoficialią kalbos vartojimo situaciją.
3.1.3. Žinoti, kaip tinkamai kreiptis, kaip formuluoti prašymą vyresniam žmogui ir bendraamžiui.
3.1.4. Paaiškinti pasakojimo sandarą (užuomazga, veiksmo eiga, kulminacija, atomazga).
3.1.5. Siejant sakinius ir pasakojimo dalis vartoti įvardžius, prieveiksmius (laiko, vietos), prielinksnines konstrukcijas, jungtukus.
3.1.6. Vartoti tiesioginius, klausiamuosius, skatinamuosius sakinius, kreipinius, įterpti į pasakojimą dialogus.
3.1.7. Vartoti sinonimus, kad būtų išvengta kartojimosi. Vartoti vaizdingus žodžius, frazeologizmus.
3.1.8. Skirti pasakojimą ir aprašymą.
3.1.9. Suprasti, kad apie tą patį dalyką galima rašyti skirtingai, nes tai priklauso nuo rašytojo tikslo. Skirti dalykinį ir meninį aprašymą.
3.2. Rašyti taisyklinga ir stilinga kalba: daugeliu atvejų tinkamai taikyti išmoktas rašybos, skyrybos, gramatikos taisykles; siekti mintis formuluoti tiksliai ir aiškiai.
3.2.1. Suprasti, kad kalbos taisyklingumas, pasirinktų žodžių tikslumas padeda skaitytojui geriau suvokti tekstą.
3.2.2. Gebėti paaiškinti, rašyti ir skirti „Turinio apimtyje“ nurodytus rašybos ir skyrybos atvejus. Paaiškinti savo padarytas klaidas.
3.2.3. Taisyklingai vartoti gramatines konstrukcijas, įtrauktas į programos „Turinio apimtį“. Gebėti paaiškinti klaidas suklydus.
3.3. Sąmoningai rašyti taikant strategijas ir žinias apie rašymo procesą. Apmąstyti rašymo veiklą ir planuoti mokymąsi.
3.3.1. Suprasti, kad teksto rašymas yra procesas. Nurodyti rašymo proceso etapus.
3.3.2. Nurodyti 1 ar 2 rašymo planavimo būdus.
3.3.3. Tinkamai parengti tekstą naudojantis tekstų rengykle.
2.1. Suprasti artimos vaikų patirčiai, nesudėtingos kompozicijos ir raiškos įvairaus pobūdžio tekstus.
2.1.1. Glaustai atpasakoti tekstą ar jo dalį, neiškreipiant esmės. Rasti nurodytą informaciją tekste.
2.1.2. Skirti teksto tikslą, temą, pagrindinę mintį.
2.1.3. Atpažinti autoriaus tikslus (pvz., informuoti, paaiškinti, sudominti, įtikinti).
2.1.5. Suprasti, kad išvadas, daromas skaitant, reikia pagrįsti.
2.1.6. Pateikti smulkiosios tautosakos kūrinių pavyzdžių: mįslių, patarlių, gamtos garsų mėgdžiojimų, skaičiuočių, pajuokavimų. Atpažinti pasaką, sakmę, padavimą, pasakėčią, eilėraštį.
2.1.7. Aptarti kūrinio veiksmo vietą ir laiką, veikėjus, veiksmą.
2.1.8. Atpažinti tekste kalbinės raiškos priemones: sinonimus, antonimus, frazeologizmus, palyginimus, kreipinius, įasmeninimus, pakartojimus, epitetus, retorinius klausimus, ir paaiškinti jų paskirtį.
2.1.9. Suprasti, kad nuomonę reikia pagrįsti.
2.2. Atsižvelgiant į mokymosi tikslą dirbti su skirtingo pobūdžio (taip pat ir įvairialypės informacijos) tekstais: rasti informaciją nurodyta tema nurodytuose šaltiniuose. Tinkamai ją atsirinkti ir pagal nuorodas suklasifikuoti.
2.2.1. Žinoti, kaip mokyklos bibliotekoje susirasti nurodytus šaltinius, kaip susirasti nurodytą šaltinį pagal nurodytą adresą internete.
2.2.2. Rasti informaciją nurodytuose žodiniuose ir nežodiniuose (pvz., diagramose) šaltiniuose.
2.3. Sąmoningai skaityti, stebėti ir koreguoti savo suvokimą. Apmąstyti savo skaitymo veiklą ir planuoti mokymąsi.
2.3.1. Nurodyti būdus, kuriais naudojasi, kad pasitikrintų skaitomo teksto suvokimą.
