Titulinis > Mokymosi objektai
Mokymosi objektų sąrašas
Žaisdami suprasite, ko moko pasakos, pajusite jų grožį.
Naudodamiesi minčių žemėlapio pasiūlytais elementais sudarysite klausimų žemėlapį, kuris padės iš vyresnio žmogaus paimti interviu apie pasakas.
Skaitydami pažintinius ir grožinius tekstus, susijusius su smulkiąja tautosaka, mokysitės pastebėti kalbos vaizdingumą, pajusti poezijos grožį, atpažinti teigiamas vertybes.
Atlikdami užduotis mokysitės sudėtinių sakinių skyrybos. Čia rasite trijų lygių užduotis – rišlius tekstus, parengtus pagal lietuvių rašytojo Antano Ramono knygą „Vilniaus legendos. Pasakos“.
Čia rasite trijų lygių užduotis – senųjų vaidybinių lietuvių liaudies žaidimų „Varna“, „Medžiotojas“ ir „Aveles ganyti“ tekstus, kuriuose reikės rasti ir išskirti tiesioginę kalbą. Galbūt susidomėsite senaisiais liaudies žaidimais ir išmoksite juos žaisti? Tuomet užduočių nauda būtų dvejopa...
Naudodamiesi šablonu sukursite pasakojimą apie nebūtą atsitikimą jums einant į mokyklą ar grįžtant iš jos. Rašydami prisiminsite pasakojimo sandarą: užuomazga, veiksmo eiga, kulminacija, atomazga. Jei su klasės draugais sukursite daugiau nebūtų istorijų, jas galėsite susegti į klasės fantastinių istorijų knygą.
Išklausę tekstus ir atlikę užduotis, žinosite, kas yra sakmė, kuo ji skiriasi nuo pasakos, atpažinsite tikroviško ir fantastinio pasaulio detales. Mokysitės įvertinti teiginius, nusakyti veiksmo grandinę, apibūdinti veikėjus, palyginsite tautosakos žanrus.
Sukursite oficialų skelbimą ir jame pranešite apie teminį renginį, pavyzdžiui, Kaukių pokylį, Užgavėnes, Išradingiausios klasės konkursą, Juokų dieną... Prisiminsite, kad informaciniame tekste svarbiausia – aiškumas, tikslumas, konkretumas, nors galėsite skelbimą paįvairinti viena įdomesne detale: nurodyti programą arba įdėti ištraukų iš įžymių žmonių kūrybos, išryškinti svarbiausius žodžius arba rašyti skirtingomis raidėmis...
Žaisdami mokysitės sudurtinių žodžių rašybos, klaidžiosite Kernavės piliakalnių labirintais, mokyklos koridoriuose susidursite su robotukais, kartu su skautais linksminsitės nuotykių parke.
Įterpdami smulkiosios tautosakos kūrinių sukursite pasakojimą apie išmintį ir pasaulio pažinimą.
Naudodamiesi sakmės modeliu sukursite sakmę apie šiuolaikinį daiktą.
Pažiūrėję animacinį filmą „Spalvotas vaikystės vėjas“ sužinosite, kas gali paskatinti poetą sukurti eilėraštį, mokėsite apibūdinti veikėjus, parinkti teiginiams argumentus. Galėsite atlikti kūrybinę užduotį „Eilėraščio link“.
Išsiaiškinsite arba pasikartosite, kaip apibūdinti skaitytos knygos ar savo išgalvotą veikėją gyvūną, parašysite jo charakteristiką. Rašinyje vartosite siūlomų bibliotekojearba savo sukurtų vaizdingų posakių.
Klausydami tekstus susipažinsite su humoristiniais tautosakos ir dabartinės literatūros kūriniais. Atlikę užduotis, mokėsite atsirinkti reikiamą informaciją, suprasite tiesioginę ir perkeltinę posakių reikšmes, apibūdinsite veikėjus, susipažinsite su kalbinėmis ir meninėmis priemonėmis, tinkamai vartosite frazeologizmus, skirsite temą nuo problemos.
Žaisdami išsiaiškinsite, kuo skiriasi pasakojamosios tautosakos žanrai: padavimas, mitologinės ir pasaulio sukūrimo sakmės. Išmoksite apibūdinti kūrinio veiksmą, vietą ir veikėjus.
Sudarysite minčių žemėlapį rašiniui-aprašymui apie mišką.
Sukursite kvietimą pasakos veikėjui į savo gimtadienio šventę.
Išanalizuosite perskaitytą eilėraštį, teiginius pagrįsite. Argumentuodami parinksite citatų.
Sukursite kvietimą vyresniam žmogui atvykti į klasės pasakų popietę ir paprašysite, kad šis sutiktų pasidalyti įspūdžiais, patirtais vaikystėje skaitant pasakas ir jų klausantis, o gal ir pasaką pasekti.
Žaisdami išsiaiškinsite, kuo skiriasi smulkiosios tautosakos žanrai: mįslės, minklės, greitakalbės, skaičiuotės, juokavimai, gamtos garsų pamėgdžiojimai, priežodžiai, patarlės, oro spėjimai, burtai. Sužinosite, kaip lietuviai švenčia Užgavėnes, Sekmines, Kūčias.
