Kelionė

Išimti iš Mano išrinktųjų Informacija

Žaisdami išsiaiškinsite, kokie bruožai būdingi humoristinei tautosakai ir literatūrai.

Mokymosi uždaviniai Patarimai

Rodyti per visą ekraną

Atsisiųsti Pranešti apie klaidą

+ 94

- 36

Peržiūrėta: 1017

Susiję mokymosi objektai

Žinynas

Lietuvių tautosaka: pasakojamosios tautosakos žanrai

Lietuvių tautosaka: pasakojamosios tautosakos žanrai

Pasakojamosios tautosakos kūriniai (paprastų žmonių sukurti pasakojimai) pagal turinio ir pasakojimo sandaros skiriamuosius požymius skirstomi į žanrus. Pasaulio kūrimo sakmės (etiologinės) – tai senovės žmonių sukurti ir laikyti tikrais pasakojimai apie pasaulio (visatos, žemės, žmonių, gamtos) dievišką...
Lietuvių tautosaka: sakmių, padavimų, pasakų kalba

Lietuvių tautosaka: sakmių, padavimų, pasakų kalba

Lietuvių pasakojamosios tautosakos (sakmių, padavimų, pasakų) kalba – tai paprastų žmonių vartoti žodžiai, posakiai, sakiniai, iš kurių pasakojant susikūrė meniniai vaizdai ir prasmės. Pasakojimų kalboje išsiskiriantys vaizdingi, įtaigūs tiesioginės ir perkeltinės reikšmės žodžiai bei posakiai yra...
Lietuvių tautosaka: sakmių, padavimų, pasakų pasaulis

Lietuvių tautosaka: sakmių, padavimų, pasakų pasaulis

Lietuvių pasakojamosios tautosakos (sakmių, padavimų, pasakų) vaizduojamasis pasaulis – tai pasakojimuose atsiskleidžiantys laikai, aplinka, veikėjai, jų nuotykiai. Šiuos vaizdus sukuria tam tikri meninės raiškos elementai – tai veiksmo laikas, veiksmo vieta, veikėjai, siužetas, pasakojimo sandara ir kt.
Lietuvių tautosaka: sakmių, padavimų, pasakų prasmės

Lietuvių tautosaka: sakmių, padavimų, pasakų prasmės

Lietuvių pasakojamosios tautosakos (sakmių, padavimų, pasakų) prasmės Lietuvių pasakojamosios tautosakos kūrinių (sakmių, padavimų, pasakų, anekdotų) prasmių pasaulį jungia lietuvių tautos pasaulėjautos, etnografinių buities ir dvasinių papročių pagrindai, skiria atskleidžiamos temos, keliamos problemos...
Literatūra: humoristinės literatūros ypatybės

Literatūra: humoristinės literatūros ypatybės

Humoristinė [lot. humor – organizmo skystis, manyta, lemiąs žmogaus būdo savybes] literatūra – tai nuotaikingi, žaismingi, keliantys juoką tautosakos ir grožinės literatūros kūriniai. Humoristinio pobūdžio gali būti įvairių žanrų kūriniai: patarlės, priežodžiai, greitakalbės, skaičiuotės, žaidimai...
Literatūra: humoristinių kūrinių kalba

Literatūra: humoristinių kūrinių kalba

Humoristinių (komiškų) tekstų (humoristinių tautosakos ir grožinės literatūros kūrinių ar jų ištraukų) kalba – tai juokingi, žaismingi garsai, žodžiai, posakiai, sakiniai, iš kurių susidaro komiški vaizdai ir prasmės.
Literatūra: humoristinių kūrinių pasaulis

Literatūra: humoristinių kūrinių pasaulis

Humoristinių kūrinių (tautosakos, grožinės literatūros) vaizduojamasis pasaulis – tai šių kūrinių laikas, vieta, veikėjai, veiksmas / vyksmas (poezijos kūriniuose), pokalbiai. Šis vaizdų pasaulis kuriamas pasitelkiant tam tikrus meninės raiškos elementus, kurie vadinami veiksmo / vyksmo laiku, veiksmo / vyksmo...
Literatūra: humoristinių kūrinių prasmės

Literatūra: humoristinių kūrinių prasmės

Humoristinių tekstų prasmės – tai kieti riešutėliai linksmiems dantukams, nes šiuose kūriniuose sakoma viena, galvojama antra, o skaitytojas gali suprasti ir trečia, ir ketvirta – tiesiog šie tekstai gali turėti daugybę sprendinių. Tema – tai, kas kūrinyje vaizduojama svarbiausia.

Įsivertinkite

Išdaigų miestelis

Išdaigų miestelis

Kelionė

Susiję mokymosi objektai