Ar šiais laikais kuriami tautosakos tekstai?
Taip, vienas populiariausių tautosakos žanrų – tai anekdotai.
Kodėl verta pabandyti sukurti savo sakmę, padavimą, pasaką, anekdotą?
Šiuolaikinių sakmių, padavimų, pasakų, anekdotų ar kitas tautosakines tradicijas tęsiančių meninių tekstų kūryba – tai galimybė prisiminti tradicijas ir drauge žaisti savo mintimis, vaizduote, žodžiais, o savo sukurtais atradimais ir išradimais pradžiuginti kitus žmones.
I. Pasaulio kūrimo sakmių (etiologinių) modelis
Lietuvių etiologinėse sakmėse žmonės kėlė ir stengėsi atsakyti į jiems rūpimus klausimus: kodėl ir kaip atsirado Visata, Žemė, gyvūnai, augalai, žmonės, pasaulio tvarka? Todėl tokios sakmės gali turėti tam tikras tradicinio pasakojimo grandis, kai kurių gali ir neturėti, nes sakmės – labai gyvi žodiniai pasakojimai, neįspraudžiami į griežtus rėmus.
Pasaulio kūrimo sakmių pasakojimo grandys (nebūtinai visos)
Aplinkybės prieš laukiamą įvykį: kas buvo, ko nebuvo, kas dažnai vykdavo, gal ko nors trūko? (Ekspozicija.) Sąlygos kokiam nors vyksmui prasidėti: koks nors nepaprastas įvykis, pokalbis, dievybės mintis, noras, siekis. (Užuomazga.) Veiksmai, lemiantys reikšmingus pasikeitimus. (Veiksmo eiga.) Naujo reiškinio, daikto, gyvūno ar kt. atsiradimas ar sukūrimas. (Kulminacija.) Naujo reiškinio, daikto, gyvūno, gyvenimo taisyklių ar kt. reikšmės paaiškinimas, aptarimas. (Atomazga.) Įvykio susiejimas su pasekmėmis, šiandiena, supažindinimas su tolesniais įvykiais. (Epilogas.)II. Senųjų tikėjimų sakmių (mitologinių) modelis
Lietuvių mitologinėse sakmėse žmonės pasakojo apie tariamai tikrus žmonių susitikimus su nepaprastomis antgamtinėmis būtybėmis (laumėmis, velniais, aitvarais, kaukais...), antgamtinių galių turinčiais žmonėmis (raganomis, burtininkais...), nepaprastais gyvūnais (kalbančiais žalčiais, gyvatėmis...) ar nepaprastais reiškiniais (paparčio žiedas, užkeikti lobiai...), todėl joms būdingas įtemptas pasakojimas, galintis susidaryti iš kelių pagrindinių pasakojimo grandinės elementų.
Senųjų tikėjimų sakmių pasakojimo grandys (nebūtinai visos)
Pradinės aplinkybės prieš svarbų susitikimą ar įvykį: kada ir kaip tai prasidėjo, kas svarbiausi veikėjai? (Ekspozicija.) Svarbus įvykis, atsitikimas (netyčia ar tyčia išgirsti žodžiai ar pamatytas vaizdas, sapnas...), sukeliantis ypatingą nuojautą, spėjimą ar paskatinantis veikti. (Užuomazga.) Pagrindinių veikėjų veiksmai, artinantys netikėtą įvykį ar priešiškų jėgų susidūrimą. (Veiksmo eiga.) Antgamtinio ir realaus pasaulio atstovų susitikimas ar susidūrimas, nepaprastas įvykis. (Kulminacija.) Susitikimo ar susidūrimo, paieškų rezultatas – žmogaus pergalė ar pralaimėjimas prieš antgamtines būtybes, ko nors įgijimas ar praradimas. (Atomazga.) Įvykio apibendrinimas ir supažindinimas su tolesniais įvykiais. (Epilogas.)